Plytelė taps nacionaline vertybe? Pereiti į pagrindinį turinį

Plytelė taps nacionaline vertybe?

2010-11-20 15:03
Įsitvirtino: tikrąjį "Stebuklą" pakeitusi iš pilko ir raudono granito pagaminta plytelė Katedros aikštėje gali likti visam laikui.
Įsitvirtino: tikrąjį "Stebuklą" pakeitusi iš pilko ir raudono granito pagaminta plytelė Katedros aikštėje gali likti visam laikui. / Jūratės Žuolytės nuotr.

Paroda "Expo 2010" išgarsino Katedros aikštės "Stebuklą". Todėl granito plytelės su stiklo detalėmis vilniečių kojos, tikėtina, daugiau nebetryps.

Išskirtinė kinų pagarba

Šanchajuje pasibaigus tarptautinei parodai "Expo 2010" menininko Gitenio Umbraso plytelė "Stebuklas", pusmetį reprezentavusi šalį Lietuvos paviljone, grįžta į Vilnių.

Gimtinę ji pasieks maždaug po pusantro mėnesio – tiek truks kelionė jūriniu konteineriu. Tačiau kitaip nei planuota, į senąją vietą Katedros aikštės grindinyje Šanchajuje pabuvęs "Stebuklas" greičiausiai nebus įmontuotas. Per pusmetį trukusią viešnagę Kinijoje plyta įgavo pridėtinę vertę ir, manoma, nusipelno išskirtinės pagarbos.

"Plytelė tikrai sulaukė labai didelės sėkmės. Ji buvo vienas įdomiausių Lietuvos paviljono akcentų: kas nors nuolat ant jos stovėdavo ir sukiodavosi. Todėl yra minčių "Stebuklui" eksponuoti rasti vietą Vilniaus savivaldybėje, Rotušėje, parodų rūmuose ar kitur. Ant plytos norus galvojo daugiau nei milijonas žmonių, todėl ją reikia saugoti ir demonstruoti", – įsitikinęs Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas, Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje "Expo 2010" generalinis komisaras Romas Jankauskas.

Tokiai idėjai pritartų ir "Stebuklo" autorius G.Umbrasas. Stiklu dekoruota plyta užkliūdavo vandalams. O ją į Šanchajų "išleidusi" iš pilko ir raudono granito pagaminta plytelė su bronzine žvaigžde centre yra kur kas patvaresnė ir geriau prisitaiko prie permainingų oro sąlygų.

Urnoje – kinų norai

Katedros aikštėje anksčiau buvusi plytelė su užrašu "Stebuklas" buvo eksponuojama pačiame Lietuvos paviljono viduryje – stilizuotame oro baliono krepšyje. Gidai parodos lankytojams pasakojo, kad atsistojus ant "Stebuklo" ir apsisukus aplink savo ašį sugalvotas noras būtinai išsipildys, mat plytelė atkeliavo iš ten, kur kadaise buvo pagrindinė ir viena seniausių Europoje pagonių žynių apeigų vietų.

"Kultūriškai kinams tai buvo labai artimas būdas pažinti mūsų šalį, nes paprotys liesti, stotis ant įvairių stebuklingų akmenų ten labai gilus", – atkreipė dėmesį R.Jankauskas.

Šalia plytos parodoje stovėjo ir norų urna. Į ją lankytojai galėjo mesti ant lapelių užrašytus troškimus.

"Neetiška knistis po svetimus norus, tačiau, kiek kiniškai kalbantys paviljono darbuotojai užmatė, žmonės svajoja apie labai žemiškus, paprastus dalykus: pinigus, sveikatą, karjerą, meilę, keliones", – pasakojo R.Jankauskas.

Lietuvos pėdsakas – muziejuje

Iš viso per pusmetį sukaupti šeši didžiuliai plastikiniai maišai ant popieriaus skiaučių surašytų parodos svečių norų. Tačiau į Lietuvą jie nebus atgabenti. Tikėtina, kad žmonių svajonės apsigyvens naujai projektuojamame "Expo" muziejuje Šanchajuje. Jame įsikurs ir G.Umbraso "Stebuklo" kopija bei paviljone eksponuota klaipėdiečio Vytauto Karčiausko skulptūra "Aš galiu".

"Per ateinančius metus parodos teritorijoje numatyta įrengti 25 ha ploto "Expo" muziejų, kuriame bus demonstruojami įvairių valstybių paviljonų eksponatai. Per susitikimą su muziejaus kūrėjais pasiūlėme padovanoti "Stebuklo" kopiją su kiniškais hieroglifais ir V.Karčiausko skulptūrą. Jie labai apsidžiaugė, kad mūsų pasiūlymas sutapo su jų pageidavimu", – prisiminė R.Jankauskas.


Pradžioje buvo pokštas

Tarptautinė "Stebuklo" sėkmė G.Umbrasą ir džiugina, ir stebina. "Kažkada pajuokavau, o iš to išaugo reiškinys. Kai pirmą kartą kūriau plytą, norėjau ko nors, kas nepamatuojama kubais, metrais, tonomis ar vagonais. Pagalvojau, kad tai gali būti arba humoras, arba stebuklas. Save laikau viso labo pameistriu, kuris padarė užrašą, o visa kita – Dievo valioje", – kuklinosi G.Umbrasas.

Menininkas G.Umbrasas kuriant Vilniaus jaukumą prisidėjo ne tik kūriniu "Stebuklas". Jo darbų sąraše – "Meilės krantai" Neries pakrantėje (nuotr.), "Obuoliukas" S.Moniuškos skvere, "Čiulbantis kryžius" Žvėryne ir kiti.


"Stebuklai" plinta

Iš viso Lietuvoje dabar yra keturios "Stebuklo" plytelės – viena betoninė, padaryta dar 1994 m., ir trys granitinės. Pastarųjų prireikė tuomet, kai kinišku granitu buvo klojama visa Katedros aikštė.

X Betoninę plytelę saugo leidyklos vadovas ir rašytojas Jeronimas Laucius. "Ačiū Dievui, kad jam šovė mintis ją pasiimti, kitaip turbūt būtų buvusi išvežta į sąvartyną su visomis kitomis Katedros grindinio plytomis", – džiaugėsi G.Umbrasas.

X Antra šiek tiek nusidėvėjusi plytelė eksponuojama viešai. Ją galima išvysti Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos vitrinoje – Gedimino prospekte netoli Seimo rūmų.

X Trečiasis "Stebuklas" po viešnagės Šanchajuje keliauja namo. Kur jis bus eksponuojamas, dar nenuspręsta.

X Ketvirtoji plytelė kaip pakaitalas įmontuota Arkikatedros prieigose.

X Penktasis G.Umbraso sukurtas "Stebuklas" vasarą atidengtas Gruzijos sostinės Tbilisio centre įsikūrusiame Vilniaus skvere, kuris birželio 23 d. minėjo vienų metų sukaktį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra