Ką daryti, kad gyventojų pajamos didėtų? Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad vidutinis vilniečių atlyginimas 2020 m. gali būti 5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Ankstesniuose planuose minėti 6,4 tūkst. prapuolė "dėl užsitęsusios ekonominės krizės Lietuvoje". "2002 m. patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta, kad 2020 m. vidutinis vilniečio atlyginimas sieks 6,4 tūkst. litų. Tačiau, atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, labiau tikėtina, kad dėl ekonominės krizės įtakos atlyginimas gali siekti apie 5 tūkst. litų", – pristatydamas atliktą studiją kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tiesa, ir šis planas studijoje įvardijamas kaip "optimistinis scenarijus", o "bazinis scenarijus" dar mažesnis – 3,5 tūkst. litų.

Tyrimo atlikti pakviestos bendrovės "Ernst & Young Baltic" atstovas Linas Dičpetris sakė, kad 2011 m. gale vidutinis užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 2,5 tūkst. litų. Didžiausią įtaką vidutiniam atlyginimui kilti, pasak specialisto, turėtų didėjantis minimalus atlyginimas, vidutinis kainų lygis. Taip pat didelių bendrovių pritraukimas į Vilnių, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėja, darbo rinkos situacijos pokyčiai šalyje. Teigiamą įtaką atlyginimui didėti turėtų ir didesnė imigracija į miestą, medicininis, kultūrinis, konferencinis turizmas. Be to, konsultantas rekomenduotų išnaudoti visas atsinaujinančių energijos išteklių galimybes, didinti pačios savivaldybės veiklos efektyvumą.

"Šešėlinė ekonomika, atlyginimai vis dar sudaro didelį procentą, dėl to reikės įdėti daug pastangų jam sumažinti", – sakė A.Zuokas.

Turi tapti įsipareigojimu

A.Zuoko teigimu, savivaldybei tyrimas nieko nekainavo.

Šios idėjos, kurias ir be specialaus išsilavinimo pasiūlytų dažnas vilnietis, pasak mero, tyrime yra konkretizuotos, numatytos priemonės tikslui pasiekti. "Tyrimas ir siūlymai turėtų tapti "juridiniu dokumentu" ir planas turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo valdžių savivaldybėje kaitos", – teigė meras paklaustas, ar šie pažadai nėra tik laikotarpio prieš rinkimus retorika.

R.Kuodis: ne merams algas žadėti

Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis sakė, kad panašūs politikų pažadai yra patogūs dėl viešųjų ryšių, bet tikrai nežavūs etikos atžvilgiu. "Labai lengvai politikai įsivelia į lenktynes, kuris didesnį atlyginimą pažadės. Ne merai mums skiria algas. Kai realiais darbais politikai nebepatraukia mūsų dėmesio, tuomet pažada didesnes algas", – komentavo R.Kuodis.

Makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas sakė, kad gera valdžia gali savo miestiečiams šiek tiek pagerinti buitį, tačiau tai gali būti labiau susiję su infrastruktūros darbais. "Čia mes matome keistus dalykus. Statomas viadukas iš Geležinio Vilko į A.Goštauto gatvę, kai niekam net nešautų į galvą, kad ten yra didelė problema. Protingas meras perkeltų tą viaduką į, pavyzdžiui, Šeškinės kalno papėdę. Tai būtų realesnis geranoriškos miesto valdžios indėlis. Daromi kažkokie projektai, kone nepasitelkus analizių, kurios parodytų, nuo ko reikėtų pradėti spręsti problemas... Tuomet belieka šnekėti dalykus, kurie nesusiję", – apie atbulą Vilniaus valdžios darbą pasakojo ekonomistas.

R.Kuodžio teigimu, kalbos apie didelį šešėlį darbo srityje sostinėje – visai nežinia kuo grįstos. "Priešingai. Vilniuje yra koncentruotos viešosios įstaigos, kuriose šešėlio nėra: mokyklos, ligoninės, kita. Šios įstaigos neužsiima tokiais dalykais. Šešėlinė ekonomika sukoncentruota mažuose miesteliuose, kaimuose, kur nėra tiek daug akių ir ausų, kurios galėtų išduoti", – aiškino R.Kuodis.