Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje dvelkia sovietmečiu, tačiau klesti verslas. Prie Geležinkelio stoties po žeme pastatytas šiuolaikiškas statinys, tačiau pirkėjų nematyti.

Skaičiuoja nuostolius

Geležinkelio stotį su turgumi ir autobusų stotimi jungianti požeminė perėja išsiskiria spindinčia tvarka. Į ją prieš keletą metų Kauno valdžia investavo daugiau nei 10 milijonų litų.

Požeminėje perėjoje dirbantys verslininkai skundžiasi, kad kasdien čia apsilanko labai nedaug pirkėjų, todėl jų verslas merdi.

„Klientų srautai priklauso nuo atvykstančių į Kauną traukinių. Greitai prarasime ir paskutinius pirkėjus. Geležinkelio tunelis bus uždarytas, o traukiniai stos Petrašiūnuose. Mažiausiai metus mūsų verslas neš nuostolius“, – guodėsi kanceliarinių prekių parduotuvės savininkas Alfredas.

Vilioja skelbimais

Geležinkelio stoties požeminę perėją savivaldybė išnuomojo vienai bendrovei. Ši ją prižiūri, o patalpas pernuomoja kitiems verslininkams. Smulkieji verslininkai įsitikinę, kad nuomos mokestis - per didelis.

„Verslas čia atgimtų, jei nuomos kainos būtų mažesnės. Reikėtų įrengti daugiau prekybos vietų. Tuomet ir žmonių čia užsuktų“, – įsitikinęs Alfredas.

Maisto papildų parduotuvė taip pat sulaukia nedaug pirkėjų. Pardavėja guodėsi, kad klientų mažai, todėl ir atlyginimas nėra didelis.

Mobiliojo ryšio telefonų meistrui klientų pakanka. Jis neslėpė, kad juos prisivilioja per laikraščių skelbimus.

„Nesu gobšus. Klientų čia užtenka, bet jie nėra traukinių keleiviai. Žmonės ateina, perskaitę selbimus laikraštyje. Dabar turiu nuolatinių klientų, todėl jaučiuosi tvirčiau. Nemanau, kad šioje perėjoje artimiausiu metu žymiai padidės žmonių srautas. Jeigu požeminė pėsčiųjų perėja Vilniaus gatvėje būtų šiuolaikiškai įrengta, nedvejodamas persikelčiau į Senamiestį“, – pripažino telefonų meistras Nerijus.

Tampa psichologais

Vilniaus gatvėje įrengta požeminė perėja primena nedidelį turgelį. Prie įėjimo pasitinka antikvariniais daiktais prekiaujantis žmogus.

„Turistams anksčiau buvo galima parduoti brangesnes prekes. Už 10 litų nupirkdavo monetą. Dabar už tokią pačią moka dvigubai mažiau. Pagrindiniai pirkėjai yra kauniečiai. Jie perka įvairius daiktus. Ar nevilioja Geležinkelio stoties perėja? Neturėčiau, ką ten veikti. Joje apsilanko per mažai žmonių. O Senamiestyje jų srautas gana didelis“, – šypsojosi Vladimiras.

Požeminėje perėjoje bižuterijos gaminiais prekiaujanti Valerija su nerimu laukia žiemos. Sumažės pirkėjų. Atšalus orams prekybininkai baiminasi ir dėl savo sveikatos.

„Galime pasvajoti apie moderniai įrengtas prekybos vietas. Čia žiemą pučia skersvėjai, todėl tenka šildytis, kaip kas išmano“, – pasakojo smulkieji verslininkai. Jiems tenka pabūti ir psichologais.

„Dirbti požeminėje perėjoje yra ne tik naudinga, bet ir pavojinga. Neretai tenka diskutuoti su prisigėrusiais ar nuo narkotikų apsvaigusiais žmonėmis. Kartais reikia pasitelkti ir iškalbos sugebėjimus, kad atsikratytum tokių žmonių. Po nakties perėja tampa viešuoju tualetu. Gerai, kad bent valytojai spėja ją išvalyti. Geležinkelio požeminei perėjai galima pavydėti saugumo ir šilumos. Būtų idealu, jei turėtume tokias sąlygas“, – pasvajojo bižuterija prekiavusi Valerija. Jai pritarė ir kiti pardavėjai.