Kauno savivaldybė sieks susigrąžinti požemines komunikacijas. Dėl valdininkų kaltės jų netekęs miestas kasmet praranda apie milijoną litų, kurie atitenka privačiai bendrovei.

Kolektoriai – tai inžinerinės požeminės komunikacijos, kuriomis Kaune naudojasi 13 įmonių (VST, „Kauno energija“, „Mikrovisata TV“ „Kauno vandenys“, „Init“, „Teo“ ir kt.). Jos kolektorius valdančiai privačiai bendrovei „Kauno keliai“ pernai sumokėjo daugiau nei 1,1 mln. litų.

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas stebisi, kad kolektoriais nebuvo domimasi trejus metus. Praėjusią savaitę jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą.

„Per trejus metus savivaldybės biudžetas neteko daugiau nei trijų milijonų litų. Mano duomenimis, įmonė kolektoriams prižiūrėti išleidžia tik apie dešimt procentų surinktų lėšų. Kolektorius būtina susigrąžinti. Juos reikėtų perduoti savivaldybės įsteigtai įmonei“, – įsitikinęs K.Mikėnas. Kauno miesto tarybos kolegija vakar nurodė ieškoti sprendimo, kaip susigrąžinti turtą. Kolektorių bendras ilgis – apie 31 tūkstantis metrų. 2002 metais jie buvo įvertinti 13,7 mln. litų.

Požeminės komunikacijos ilgą laiką priklausė savivaldybei, tačiau jas patikėjimo teise valdė „Kauno keliai“, kurie vėliau buvo privatizuoti.

2002 metų rugsėjo 26 dieną miesto taryba perdavė kolektorius „Kauno keliams“, tačiau turto patikėjimo sutartis nebuvo sudaryta. Iškilo grėsmė, kad savivaldybė praras turtą.

Rengiant dokumentus privatizuoti, informacija apie kolektorius nebuvo pateikta privatizavimo biuletenyje ir kituose privatizavimo dokumentuose. Tuo metu administracijai vadovavo Giedrius Buinevičius. Savivaldybė svarstys kelis sprendimo variantus. Galima kolektorius perduoti prižiūrėti „Kauno energijai“ arba „Kauno vandenims“. Kita galimybė – kurti naują bendrovę, kuri prižiūrėtų kolektorius.