Pradedamas įgyvendinti teismuose keletą mėnesių vilkintas 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo projektas. Premjeras sako, kad įgyvendinus projektą, pagerės Lietuvos ir jos sostinės įvaizdis, o važiuojantiesiems bus patogu susisiekti.

Pagerins įvaizdį

„Šiandien Vilniui ir visai Lietuvai ypatinga diena – pradedama tiesti paskutinė ilgai laukta vakarinio aplinkkelio atkarpa. Šis 5,4 kilometrų nacionalinės svarbos segmentas yra transeuropinio tinklo jungtis. Baigus darbus, Lietuva taps dar atviresne tarptautinio tranzito šalimi, o Vilnius patogesniu gyventojams bei dėl sumažėsiančios taršos aplinkai draugiškesniu miestu“, – ceremonijoje sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, kapsulė ženklina svarbių darbų pradžią ir linkėjo sėkmės šešioms įmonėms, kurios klos kelią, statys viadukus, įrengs apšvietimą ir kitą reikalingą infrastruktūrą: „Tikiu, kad numatyti baigiamieji projekto darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai“.

Vilniaus savivaldybė ir konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais liepos 15 dieną pasirašė rangos sutartį  - ji numato, kad aplinkkelis už 89,692 mln. eurų bus baigtas per 20 mėnesių - iki 2017 metų. Bus nutiestas 5,4 kilometro ilgio greitkelis, pastatyti šeši viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas, orinė elektros perdavimo linija pakeista kabeline, ir kiti darbai.

Kelias sujungs Ozo gatvę Viršuliškėse su Ukmergės gatve, kuri pereina į kelią Vilnius-Panevėžys.

Vakarinis aplinkkelis yra transeuropinio tinklo dalis, jungsianti tarptautinį transporto koridorių nuo Klaipėdos per Vilnių ir Minską iki Kijevo bei Vilniaus ir Panevėžio automagistralę.

Bus iššūkis kelininkams

Pradedamas įgyvendinti teismuose keletą mėnesių vilkintas 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo projektas. Pagrindinės projekto rangovės bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas teigia, kad trečioji aplinkkelio atkarpa kels daugiau techninių iššūkių, nei pirmosios dvi, ir apgailestavo, kad darbai nepradėti pavasarį.

„Šis projektas yra gerokai didesnis ir gerokai sudėtingesnis, kadangi vienu metu reikės pastatyti daug transporto statinių - tiltų, viadukų, yra daug požeminių komunikacijų, kurias reikia iškelti“, - BNS sakė „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Anot jo, reikės išvežti beveik milijoną kubų grunto, todėl būsimojo aplinkkelio vietoje padidės sunkvežimių eismas. Ypač sudėtingas bus aplinkkelio sujungimas su automagistrale Vilnius-Panevėžys, kur bus pastatytas didelis transporto mazgas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat sakė, kad šio etapo apimtis yra bene didžiausia.

„Vakarinio aplinkkelio trečiasis etapas – sunkiausias ir atsakingiausias. Planuojama nutiesti daugiau kaip penkis kilometrus kelio, pastatyti 6 viadukus, vieną pėsčiųjų tiltą. Darbų apimtys smarkiai viršija pirmojo ir antrojo etapo darbus. Vilniečiai jau seniai laukia šių darbų, kuriuos pabaigus, sostinėje labai pagerės susisiekimas, ypač tarp miegamųjų rajonų“, – sakė R. Šimašius.

Aplinkkelio statybos darbų pradėjimo ceremonijoje dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad naujas kelias sumažins spūstis mieste ir avarijų skaičių, pagerės Lietuvos ir jos sostinės įvaizdis, o važiuojantiesiems bus patogu susisiekti.

„Šiandien Vilniui ir visai Lietuvai ypatinga diena. Šis 5,4 kilometrų nacionalinės svarbos segmentas yra transeuropinio tinklo jungtis. Baigus darbus, Lietuva taps dar atviresne tarptautinio tranzito šalimi, o Vilnius patogesniu gyventojams bei dėl sumažėsiančios taršos aplinkai draugiškesniu miestu“, pranešime spaudai teigė premjeras.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ceremonijoje teigė, jog finansinę naštą dėl aplinkkelio, kuris yra didžiausias Lietuvoje šios finansinės perspektyvos kelių statybos projektas, Vilniaus savivaldybė ir Susisiekimo ministerija turėtų dalintis po lygiai. Lietuva turės padengti 15 proc. projekto kaštų - apie 13,5 mln. eurų.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad projektas yra „ne tik Vilniaus“.

Vilniaus savivaldybė ir konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais - bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“ - liepos 15 dieną pasirašė rangos sutartį  - ji numato, kad aplinkkelis už 89,692 mln. eurų bus baigtas per 20 mėnesių - iki 2017 metų. Tačiau, pasak A.Rusevičiaus, rangovai žada projektą įgyvendinti greičiau - iki 2016 metų pabaigos.

Bus nutiestas 5,4 kilometro ilgio greitkelis, pastatyti šeši viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas, orinė elektros perdavimo linija pakeista kabeline, ir kiti darbai.

„Kauno tiltai“ pranešė, kad pirmiausia bus atliekami paruošiamieji bei žemės darbai, iškeliamos požeminės komunikacijos, vėliau pradedami statyti Pavilnionių ir Rygos gatvių viadukai, atraminės sienutės ties busimu Šiaurinės gatvės viaduku.

Vakarinis aplinkkelis yra transeuropinio tinklo dalis, jungsianti tarptautinį transporto koridorių nuo Klaipėdos per Vilnių ir Minską iki Kijevo bei Vilniaus ir Panevėžio automagistralę.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės, šiame ruože už 11,9 mln. litų elektros perdavimo linijos perkeltos į optinius kabelius.