Ką pagalvojate išgirdę raginimą „Aplenk spūstį“? Susierzinate, nes tai – neįmanoma? Klystate. Ir jums tai kiekvieną rytą gali įrodyti pats premjeras.

Prie miestą smaugiančių grūsčių vilniečiai jau įprato – valanda kelio į darbą ir tiek pat atgal. Spūstyje svarbiausia – neprarasti kantrybės.
Tačiau vairuotojams, įstrigusiems Žirmūnų ar Šeimyniškių gatvėje, sunkiai sekasi susitvardyti – pro jų nosį kiekvieną rytą lenkdamas spūstis, dažnai priešingos krypties eismo juosta, į darbą skrieja premjeras Gediminas Kirkilas. Valdžios kortežo nesustabdo net raudonas šviesoforo signalas.
Mašrutą „Turniškės–Gedimino prospektas 11“ Vyriausybės vadovas su palyda įveikia per 10 minučių. Miestiečiams tai sukelia pavydą arba pyktį.
„Vieną kartą jie vis tiek ką nors partrenks. Juk kelių eismo taisyklės tam ir sukurtos, kad jų laikytųsi. Jeigu valstybės vadovai nori suspėti į darbą, tegul anksčiau keliasi. Jie juk turi būti geras pavyzdys žmonėms, o išeina priešingai – yra blogas pavyzdys. O toks pavyzdys užkrečia“, – savo požiūrį į Kelių eismo taisyklių nepaisančius pareigūnus dėstė spūstyje įstrigęs vilnietis Kostas.

Antausis miestiečiams

Prie miestą smaugiančių grūsčių vilniečiai jau įprato – valanda kelio į darbą ir tiek pat atgal. Spūstyje svarbiausia – neprarasti kantrybės.

Tačiau vairuotojams, įstrigusiems Žirmūnų ar Šeimyniškių gatvėje, sunkiai sekasi susitvardyti – pro jų nosį kiekvieną rytą lenkdamas spūstis, dažnai priešingos krypties eismo juosta, į darbą skrieja premjeras Gediminas Kirkilas. Valdžios kortežo nesustabdo net raudonas šviesoforo signalas.
Mašrutą „Turniškės–Gedimino prospektas 11“ Vyriausybės vadovas su palyda įveikia per 10 minučių. Miestiečiams tai sukelia pavydą arba pyktį.
„Vieną kartą jie vis tiek ką nors partrenks. Juk kelių eismo taisyklės tam ir sukurtos, kad jų laikytųsi. Jeigu valstybės vadovai nori suspėti į darbą, tegul anksčiau keliasi. Jie juk turi būti geras pavyzdys žmonėms, o išeina priešingai – yra blogas pavyzdys. O toks pavyzdys užkrečia“, – savo požiūrį į Kelių eismo taisyklių nepaisančius pareigūnus dėstė spūstyje įstrigęs vilnietis Kostas.

Žmogiškumui čia – ne vieta?

„Jeigu kam nors rūpi premjero ar prezidento saugumas, tiems nekils jokių klausimų, kodėl kortežai tokiu greičiu skrodžia sostinės gatves, aplenkia spūstis. Kitaip sakant, mes saugome gyvybes. Taigi padorumo, žmogiškumo ar demokratijos požymių lydint valstybės pareigūnus ieškoti nereikėtų“, – teigė Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas operatyviniam valdymui Rymantas Mockevičius.
Kaip „Vilniaus dienai“ sakė premjero Gedimino Kirkilo patarėja Nemira Pumprickaitė, premjeras stengiasi kuo rečiau naudotis privilegijomis, nors tai nėra nei piktnaudžiavimas susidariusia situacija, nei eismo taisyklių pažeidimas.
„Stengiamasi visada taupyti laiką vykstant iš taško A į tašką B, – paaiškino N.Pumprickaitė.
Dėl savo saugumo ir visuomenės požiūrio G.Kirkilas galvos nesuka – dažniausiai limuzine jis tvarko darbo reikalus, kalba mobiliojo ryšio telefonu, skaito knygą, o kai kelionė ilga, tiesiog nusnųūsta.
Anot patarėjos, premjero kortežo vairavimo specifika neturėtų tapti užkrečiamu pavyzdžiu visuomenei – tokios galimybės suteiktos tik prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui.

Pavyzdingi skandinavų pareigūnai

„Nereikia manyti, jog galva duota tam, kad galima būtų daryti ką nori. Jei esi vienas pirmųjų asmenų, turi rodyti pavyzdį, nes į tave lygiuojasi kiti“, – „Vilniaus dienai“ sakė Seimo narys Kęstutis Čilinskas.
Pasak jo, mūsų valstybės vadovai, palyginti su kitų šalių politikais, šia teise ypač linkusios piktnaudžiauti.
K.Čilinskas pasakojo apie tai kalbėjęsis su Danijos, Švedijos pareigūnais, kuriuos stebina mūsų tarnybinių automobilių kiekis ir galimybė važinėti itin dideliu greičiu.
„Jie sako, kad apie tokius dalykus negali būti nė kalbos, nes kitai kadencijai jų jau niekas nebeišrinktų. Pas mus toli iki to, kad politikas laikytųsi tų pačių taisyklių, kaip ir visi žmonės“, – pripažino teisininkas.
Jis įsitikinęs, kad tokie pavyzdžiai užkrečia gyventojus. Anot K.Čilinsko, ne vienas vairuotojas, pamatęs, kaip aukštas pareigūnas skrieja milžinišku greičiu, gali pagalvoti, kad taip pat gali nepaisyti taisyklių.
Visiškai kitokią poziciją išreiškė Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas R.Mockevičius. Jis sakė, jog net ir kitose, „labiau demokratiškose“ valstybėse aukštų pareigūnų kortežai „baisiai“ elgiasi keliuose.
„Kalbant apie tą pačią Švediją galėčiau priminti tik tokį faktą, kad demokratiška apsauga, kurios net nebuvo šalia, sudarė sąlygas nušauti premjerą Olofą Palmę“, – dėstė apsaugos specialistas.

Siūloma keisti įstatymą

Seimas siekia apriboti švyturėlių ir sirenų naudojimą, o už nepagrįstą teisėtai turimų specialiųjų garso ir šviesos signalų naudojimą siūloma bausti administracine tvarka. Tokios įstatymo pataisos bus svarstomos lapkričio 15-ąją.
Iki šiol administracinė atsakomybė numatyta tik už švyturėlių ir garso signalų naudojimą neturint jiems naudoti reikalingo leidimo, o nepagrįstas teisėtai turimų specialiųjų garso ir šviesos signalų naudojimas gali būti baudžiamas tik drausmine tvarka.
„Tai nepagrįsta privilegija kitų piliečių atžvilgiu. Maža to, užuot rodę sektiną pavyzdį, politikai ne tik kelia pavojų aplinkiniams, bet ir demonstruoja žmonėms atsainų požiūrį į eismo saugumą“, – tvirtino pataisų iniciatorius Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Politiko teigimu, siekiant pakeisti visos visuomenės požiūrį į eismo saugumą pirmiausia turi pasikeisti valstybės pareigūnų elgesys keliuose. Policija privalo bausti ne tik tuos, kurie nepaiso įjungtų švyturėlių, bet ir tuos, kurie piktnaudžiauja teise juos naudoti.

Ir kortežai nukenčia per avarijas

Aukštų valstybės pareigūnų tarnybiniai automobiliai ne kartą yra patekę į incidentus keliuose. Buvusio Seimo vadovo Artūro Paulausko limuzinas Vilniuje buvo partrenkęs ir sužalojęs pėstįjį, šis sutrenkta galva ir lūžusia koja atsidūrė ligoninėje.
Tiesa, politiko automobilyje tąsyk nebuvo, o policija nustatė, kad dėl nelaimės kaltas pats pėsčiasis, staiga iššokęs į neapšviestą kelią.
A.Paulausko limuzinas kartą buvo susidūręs su Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus tarnybine mašina. Tuomet niekas nenukentėjo, automobiliai apgadinti nesmarkiai. Dar vienoje nedidelėje avarijoje buvo sulankstytos dvejos parlamento vadovo automobilio durelės, nudaužtas veidrodėlis, kai jis kliudė pro šalį važiavusį automobilį „Mazda“.
Prezidentą Valdą Adamkų į darbą vežęs septintos klasės BMW susidūrė su moters vairuojama „Mazda“. Tuomet nei šalies vadovas, nei vairuotoja nenukentėjo. Avarija įvyko dėl moters kaltės.
Vasarą Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas į Kėdainius skriejo 170 km/val. greičiu. Šiam faktui iškilus į viešumą, Seimo nariai inicijavo minėtas įstatymo pataisas.