Keliolika asmenų antradienį susirinko į piketą prie Italijos ambasados Vilniuje, protestuodami prieš, jų teigimu, pasyvią Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios šalies poziciją Rusijos atžvilgiu.

Protestuotojai tvirtino pasigendantys didžiųjų ES valstybių o ypač ES pirmininkaujančios Italijos aktyvumo sprendžiant klausimus dėl karinio konflikto Ukrainoje bei kaltino Vakarus pataikaujant Rusijai.

„Rugsėjo 3-iąją sukanka lygiai 75 metai, kai Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai. Įsivaizduokime, kad 1939 metais Prancūzija teiktų ginklus Vokietijai. Nejaugi jie sakytų - suprantame, užpuolė Lenkiją, bet turime senas sutartis?“, - ironizavo piketo iniciatorius Vytautas Danilevičius, turėdamas omenyje Prancūzijos ketinimus parduoti Rusijai „Mistral“ karinius laivus.

Anot jo, bendros ES valstybių pozicijos nebuvimą įrodo tai, jog, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir kitos šalys siūlo griežtinti sankcijas Rusijai pašalinant ją iš SWIFT tarpbankinių atsiskaitymų sistemos, tuo metu Prancūzija net ir po atviros karinės intervencijos ir toliau neatsisako tiekti „Mistral“ laivų Rusijai.

Protestuotojai atkreipė dėmesį, kad ES didžiųjų valstybių atstovai ir po tiesioginės karinės Rusijos intervencijos Ukrainoje ragina toliau derėtis su Rusija, tačiau derybomis spręsti kitus karinius konfliktus, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, nesiūlo.

„Baisiausias dalykas tai, kad skelbiama, jog negali būti jokių karinių smūgių - nedovanotinas taikumas ir toliau skatina agresiją (...). Ko mes toliau norime - gal norime palaukti, kol Vladimiras Putinas išbandys taktinį atominį ginklą? “, -  klausė jis.

Neigiamai proteste įvertintas ir italų užsienio reikalų ministrės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) paskyrimas į ES užsienio politikos vadovės postą, kurios pasisakymuose dėl Rusijos esą taip pat esama nemažai dviprasmybių.

Protestuotojų išklausyti atėjo ir Italijos ambasados atstovai - dalyviai dėkojo už parodytą dėmesį.

Jie taip pat tikino ketinantys trečiadienį surengti simbolinę „Mistralio sudeginimo“ akciją prie Prancūzijos ambasados.

Italija ES pirmininkavimą perėmė nuo liepos 1-osios. Tuo metu savaitgalį ES užsienio politikos vadove paskirta F.Mogherini. Vienintelė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susilaikė balsuojant dėl jos kandidatūros.

Baltijos šalys bei Lenkija kritiškai vertino F.Mogherini kandidatūrą dėl jos patyrimo stokos ir galbūt prorusiškos pozicijs.