Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, teismo taip pat prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu, organizuotas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimas, siekiant sumažinti Vilniaus (Pagirių) požeminio vandens vandenvietės teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas.

„Sumažinus Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės išteklius, panaikinama valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio požeminio gėlo vandens apsauga, atsiranda tikimybė negrįžtamai prarasti šiuos gėlo vandens išteklius, taip pat gali būti padarytas neigiamas poveikis gamtai bei gyvenamajai aplinkai“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad prokuroras, teikdamas ieškinį teismui, įvertino ir tai, kad avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju būtų pažeisti viso Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų interesai, nes bus apribotos galimybės išgauti gėlą vandenį iš išžvalgytos vandenvietės, priklausančios Vokės upės, o ne Neries upės baseinui.

Pernai gruodžio viduryje naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad vienai didžiausių medžio plaušų plokščių gamintojų „Homanit“ planuojant statyti gamyklą Vilniaus rajone, įmonei leista mažinti vandenvietę, kuri nelaimės Astravo atominėje elektrinėje atveju galėtų tarnauti kaip rezervinė ir tenkinti pusę sostinės geriamojo vandens poreikio.

Vokietijos bendrovė gamyklą statys Vilniaus rajone, buvusių Pagirių šiltnamių teritorijoje, į ją ketinama investuoti apie 100 mln. eurų ir sukurti daugiau nei 400 darbo vietų. Tačiau jos statyboms priešinasi vietos bendruomenė – ji išsiuntė raštus tiek Seimui, tiek Vyriausybei.

Lrt.lt teigia, kad gamyklos statybas rezervinės vandenvietės apsauginėje zonoje padėjo legalizuoti aktyvūs „Investuok Lietuvoje“ veiksmai. Jais buvo siekiama sumažinti vandenvietę.

2018 metais Aplinkos ministerija teigė, kad teritorijoje Pagirių kaime planuojamai veiklai yra taikomi apribojimai dėl pavojingų medžiagų, o medienos plokščių gamyboje naudojami įvairūs tirpikliai, fenoliai, pesticidai, arsenas, boras ir kitos cheminės medžiagos .

„Visos šios medžiagos yra ne tik cheminės, bet dar ir pavojingos cheminės medžiagos. Ar šių medžiagų naudojimas gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kokybei, priklauso nuo to, koks bus gamybos procesas, t. y. ar yra galimybė šioms medžiagoms patekti į aplinką“, – rašė Aplinkos ministerija.

Anot „Vilniaus vandenų“, investicijų atėjimu esą buvo suinteresuotos ir miesto, ir rajono savivaldybės. Tuo metu „Investuok Lietuvoje“ tikino, kad vandenvietės apsaugos zonos mažinimo procesą inicijavo visos „suinteresuotos šalys“, tarp jų – ir Aplinkos ministerija.

„Homanit Lietuvos“ direktorius Andrius Ostrauskas sakė, kad vertinant poveikį aplinkai bus atliktas triukšmo bei taršos modeliavimas. Įmonė žadėjo imtis priemonių, kad už gamyklos ribų būtų suvaldytas ne tik triukšmas, bet ir kvapai, dulkės.

Anot jo, gyventojai neturėtų baimintis ir dėl sumažintos vandenvietės. Esą atlikti skaičiavimai ir vertinimas parodė, kad likusių gręžinių užtektų patenkinti tiek vandens rezervo, tiek gyventojų bei valstybės poreikiams didesne apimtimi, net jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų incidentas.