Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį iš esmės ėmė narstyti sostinės Gedimino prospekto trinkelių detektyvą, tačiau pirmiausia pradėtos aiškintis ne prospekto byrėjimo priežastys, o senų istorinių plytelių dingimo klausimas.
Dingo plytelės?
Iš pagrindinės sostinės gatvės – Gedimino prospekto – išimta apie 16 tūkst. kvadratinių metrų senųjų bazalto trinkelių, iš jų 9 tūkst. dingusios, kaip pranešė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
"Nerandame, kur buvo išvežtos trinkelės vykdant trečiąjį etapą", – sakė A.Zuokas.
Trečiuoju etapu vadinamas Gedimino prospekto ruožas nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. Dėl dingusių plytelių ketinama kreiptis į prokuratūrą.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisiją jis informavo, kad rekonstruodama įvairius objektus savivaldybė panaudojo 5 tūkst. kvadratinių metrų senųjų plytelių, dar 1,2 tūkst. kvadratinių metrų sveikų plytelių saugomos.
A.Zuoko teigimu, už Gedimino prospekto rekonstrukciją buvo atsakinga savivaldybės įmonė "Vilniaus kapitalinė statyba".
Sostinės meras trečiadienį negalėjo nurodyti, kuo remiantis nuspręsta pakeisti senąsias plyteles naujomis, kurios praėjus keleriems metams po rekonstrukcijos ėmė smarkiai byrėti.
A.Zuoko teigimu, senųjų plytelių perkloti esą nebuvo įmanoma, tačiau kas taip nusprendė, jis negalėjo įvardyti.
"Paimsime dokumentus ir pažiūrėsime, kas ir kodėl nusprendė keisti plyteles", – pažadėjo jis.
Visas į vieną krūvą
Buvęs "Vilniaus kapitalinės statybos" direktoriaus pavaduotojas, dabartinis aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas teigė esąs nustebęs dėl tvirtinimo, kad prapuolė būtent trečiuoju etapu išimtos trinkelės.
"Buvo išvežta į vieną krūvą – arba į "Grindos" smėlio sandėlį, arba į troleibusų parką Viršuliškėse. Krūvos ten buvo didelės, kaip jūs atskyrėte – čia pirmo, čia antro, čia trečio etapo, negaliu pasakyti", – tvirtino S.Šriūbėnas.
Jis pabrėžė, kad savivaldybei rangovas privalėjo pateikti visas pažymas, ką ir kur išvežė.
"Tikrai negirdėjau, kur trinkelės dingo. Negirdėjau, kad meras būtų sakęs, jog S.Šriūbėnas paėmė", – sakė viceministras.
Iš viso Gedimino prospekto rekonstrukcija atsiėjo 100 mln. litų. Dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos prokurorai yra pradėję ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo.
Pagrindinės sostinės gatvės – Gedimino prospekto – rekonstrukcija pradėta 2002 m. pradžioje, paskutiniai darbai atlikti 2009 m. gegužę.
Susirado išvadas
Sostinės meras Antikorupcijos komisijai taip pat parodė dvi 2005 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų darytas ataskaitas dėl naujųjų trinkelių kokybės. Tačiau tą pačią dieną tų pačių žmonių pasirašytos ataskaitos iš esmės skiriasi.
"Vienu atveju jie visiškai išteisina projekto dalyvius, o kitu atveju buvo galima 2005 m. sureaguoti ir patikslinti plytelių specifikaciją. Mes nežinome, kada tos ataskaitos atsirado. Kodėl jos vienodos, bet tekstas skiriasi, turėtų išsiaiškinti teisėsaugos institucijos", – teigė A.Zuokas.
Anot jo, ekspertizę užsakė "Vilniaus kapitalinė statyba", bet savivaldybės jos išvados nepasiekė ir neaišku, kuris ataskaitos variantas buvo panaudotas.
"Vienoje išvadoje parašyta, kad nudeginant trinkelių paviršių atvira ugnimi padidinamas plytelių pažeidžiamumas ir jautrumas atmosferos poveikiams. Tuo ir baigiama išvada. Kitoje yra tas pats sakinys, tačiau pridėtas dar vienas sakinys, kad granito ir bazalto trinkelės tenkina šiuo metu Lietuvoje galiojančių standartų ir normatyvų reikalavimus dėl stiprumo, atsparumo šalčiui ir dėvėjimuisi. Ši išvada yra labai svarbi", – aiškino A.Zuokas.
Mato pareigūnų atsakomybę
Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį su prašymu išsiaiškinti, ar Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atsisakę atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nekokybiškų medžiagų, panaudotų rekonstruojant Gedimino prospektą, toliau gali eiti savo pareigas.
Anot parlamentaro, praėjusių metų gegužę Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas atsisakė pradėti minėtą ikiteisminį tyrimą. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šių metų kovo mėnesį parlamentarui pakartotinai kreipusis į policijos komisariatą šis nutarimas buvo panaikintas ir tyrimas vis dėlto pradėtas, nes nustatyta, kad nusikalstamos veikos požymių visgi būta.
"Iš tikrųjų sunkiai suvokiamas prieš metus iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų gautas neigiamas atsakymas dėl mano prašomo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes jau tuomet galimi nusikalstamos veikos požymiai buvo akivaizdžiai įžvelgiami. Kyla klausimas, kokiais motyvais iš tiesų vadovavosi tyrėjai, atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą", – teigė V.Mazuronis.
Naujausi komentarai