„Iš pat pradžių buvo aišku, kad taip neįvyks kaip Vilniaus miesto meras sakė, kad buldozeriai jau važiuos balandžio mėnesį ir statys. (...) Kiekvienas žmogus statydamas namą ar rekonstruodamas jį žino kiek reikia dokumentų paruošti, kad galėtų kažką daryti. Čia yra didelis valstybinis objektas ir netgi supaprastintos pagreitintos procedūros yra imlios laikui“, – penktadienį „Žinių radijui“ komentavo R. Tamašunienė.

Seimo narė abejojo ar Nacionalinis stadionas Vilniuje kada nors bus pastatytas ir kėlė klausimus dėl nuolat kaitaliojamų sąlygų statybų procedūros metu bei projektavimo darbų indeksavimo tvarkos.

„Juo labiau, kad tas projektavimo darbų indeksavimas man išvis atrodo įdomiai. Aš suprantu, statybos pabrango per tiek laiko, bet visi projektavimo ir derinimo darbai, kodėl juos turi indeksuoti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų apmokėti, tai yra neaišku“, – sakė ji.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė taip pat lygino Nacionalinio stadiono ir stadionų statybos kaštus Lenkijoje. Nors ji nesiėmė komentuoti, kodėl taip galėtų būti, tačiau suabejojo situacijos korektiškumu, nes Nacionalinio stadiono statybos darbai jau dešimtmečius nėra baigiami.

„Lenkija turi tų stadionų ir su tokiu skaičiumi projektuojamų vietų, tai ta kaina kažkodėl yra tris kartus mažesnė. (...) Nesu įsigilinusi į visus tuos niuansus, bet kaip iš piliečio skaitančio spaudoje pusės vyksta, tai man atrodo tas procesas vyksta nebūtinai korektiškai kaip norėtųsi žmonėms, kurie supranta, kad už jų mokesčių pinigus bus statomas tas objektas“, – aiškino Seimo narė.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje VPT pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.

Gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.

Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.

Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.