Planuojama, kad jis bus laidojamas šių metų spalio 6 dieną.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vadovaujantis komisijai, kuriai pavesta rūpintis A. Ramanausko-Vanago laidotuvėmis, pranešime spaudai teigia, kad dėl laidojimo vietos ir laiko sutarta su partizanų vado šeimos nariais.

„Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę“, – sako A. Stončaitis.

Su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai birželio pradžioje rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jo palaikų ieškojo kelis dešimtmečius. Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais pranešė praėjusių metų gruodį. Tyrėjai tuomet paskelbė nustatę, kad Našlaičių kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 metais, taip pat ir už politinius nusikaltimus.

Iki tol buvo žinoma, kad šiose kapinėse laidoti negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse buvo užkasamos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.