Šeštadienį vyko didi aviacijos šventė – Lietuvos aeroklubas šventė savo 85 metų jubiliejų. Renginyje netrūko įvairių sudėtingų aviatorių pasirodymų ir garbingų svečių.

Įspūdingi aviatorių pasirodymai

"Valstybė be aviacijos, valstybė – be ateities", – tokie žodžiai per šventę skambėjo iš Lietuvos aeroklubo prezidento Jono Mažinto lūpų. Pasak jo, posakis "gimęs šliaužioti niekada neskraidys" yra visiška netiesa.

"Kūrėjas davė žmogui sparnus. Ir nesvarbu, tai minties sparnai ar dvasios polėkis skrendant, ar fiziniai sparnai. Dangus vienija mus", – sakė J.Mažintas.

Šventė prasidėjo vidurdienio mišiomis Arkikatedroje bazilikoje. Po jų vyko aviatorių eitynės Baltojo tilto link. Pasitikus aviatorius, į dangų kilo sraigtasparnis, malūnsparnis, vyko aviamodeliuotojų, parasparnių, parašiutininkų pasirodymai. Sustiprinti šventės dvasią stengėsi ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras "Aidas". Vyrai atliko Lietuvos prieškario karininkų himną.

Renginį vedė Vilniaus rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus. Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas, Karinių oro pajėgų vadas gen. mjr. Edvardas Mažeikis, "Oro navigacijos" generalinis direktorius Algimantas Raščius, miesto meras Artūras Zuokas ir kiti.

"Nuostabi trauka skraidyti"

Šventėje apsilankė ir Lietuvos aeroklubo garbės prezidentas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

"Aeroklubas yra plati ir labai graži idėja. Tai yra potraukis į erdves, orą, skraidymą visų, ne tik profesionalių ar kariškių pilotų. Lietuvoje yra nuostabi trauka skraidyti", – sakė profesorius. – Kiek buvo tokių kaimo pramaniūgų ir meistrų, ir visiems reikėjo skraidyti. Paskui atėjo aviacijos laikai ir Lietuva darė įstabius dalykus. Pirkdavo motorus kur nors Italijoj, Antanas Gustaitis savo gamybos lėktuvais skrido aplink Europą ir visi aikčiojo, iš kur čia tokia nauja nežinoma valstybė, o pilotai savo gamybos eskadrilėmis skrenda."

Vėliau, pasak jo, prasidėjo sklandytojų laikai. Lietuva turėjo europinės, pasaulinės klasės sklandytojų. Profesoriaus teigimu, sovietų laikais negalėjai privataus lėktuvo turėti, bet sklandyti buvo galima.

"Iš kur gauti to žibalo ir tų motorų? Ogi yra vėjas. Pasiimam savo pačių vėją, tik reikia mokėti jį pasiimti, – juokėsi V.Landsbergis. – Prisimenu tuos laikus, kai modeliuotojai, konstruktoriai laimėdavo įvairiausių apdovanojimų. Tada dar nebuvo tokių kaip dabar – radijo bangomis valdomų, bet stebindavo Europą ir pasaulį ne mažiau nei dabartiniai. Aeroklubas ir apima tą visą judėjimą ir ilgėjimąsi, ir traukimą į erdves, padeda žmonėms pasireikšti ir pasijusti, kad mes ne iš kelmo spirti."

Paliko sparnuotą dvasią

Pats profesorius teigė niekad nebandęs nei sklandytuvu skristi, neteko jam ir parašiutu šokti. "Noro gal ir būtų buvę, bet visai nesikryžiavo tie keliai. Nebuvau aš koks nors didelis sportininkas, sveikatos man jaunystėje trūko, susikoncentravau į šachmatus – tai buvo mano sportas. Bet simpatija, jausmas ir sveikas pavydas tiems, kurie skraido, visada buvo", – šypsojosi V.Landsbergis.

Kalbėdamas apie aeroklubo atsiradimą, aviacijos istoriją, klubo prezidentas J.Mažintas prisiminė mūsų tautos didvyrius – lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Jo manymu, šie du vyrai savo žuvimu paliko mums, lietuviams, sparnuotą dvasią, kuri dar nemirė.

"Ji vis dar rusena kai kurių žmonių širdyse. Taigi būtent dabar to sumaterialėjimo, hedonizmo, lietuvybės praradimo amžiuje tokie jubiliejai, pakvietimas visiems pakelti akis į dangų yra pats svarbiausias įvykis", – apie gražią sukaktį kalbėjo klubo prezidentas.