Gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės gali susidurti su įvairiais netikėtumais. Taip pat – prarasti galimybę balsuoti. Tačiau net rinkimams visai priartėjus miestiečiai dėl to rūpintis neskuba.

Ažiotažo nesulaukė

Į kiekvieną Vilniaus seniūniją deklaruoti gyvenamosios vietos kasdien ateina po 20–30 žmonių. Tačiau iš jų vos keletas susirūpina tvarkingais dokumentais, kad galėtų balsuoti sparčiai artėjančiuose rinkimuose. "Esu kilusi iš mažo miestelio, bet jau keletą metų gyvenu Vilniuje. Seniai svarsčiau, kad reikėtų deklaruoti gyvenamąją vietą. Artėjantys rinkimai mane paskatino pagaliau prisiruošti. Neturėsiu laiko važiuoti į kitą Lietuvos galą, o išreikšti savo nuomonę balsuodama noriu", – sakė prieš darbą į seniūniją atvažiavusi Rasa Aleksandravičiūtė.

Tačiau Vilniaus seniūnijų darbuotojai tikino, kad žmonių, susirūpinusių galimybe atlikti pilietinę pareigą, jie sutinka nedaug. "Deklaruoti gyvenamosios vietos kasdien ateina daug žmonių, nes be šio dokumento negalima kreiptis į jokią įstaigą. Norite imti paskolą, užrašyti vaiką į darželį ar mokyklą – visur reikia gyvenamosios vietos deklaracijos. Keletą kartų esu girdėjęs, kad žmonės atėjo susirūpinę galimybe balsuoti per rinkimus, bet tokių tikrai nedaug", – tvirtino Antakalnio seniūnijos vyresnysis specialistas Virginijus Sungaila.

"Kai kurie žmonės, seniau savo gyvenamąją vietą deklaravę kituose miestuose, ateina nurodyti ją pakeitę – esą kad balsavimo procedūra būtų paprastesnė. Tačiau ažiotažo tikrai nesulaukėme, ir žmonių, norinčių balsuoti, eilės nestovi", – sakė Naujamiesčio seniūnijos vyresnioji specialistė Renata Dulko.

Pastarosiomis dienomis deklaruojantys gyvenamąją vietą ir norintys gauti rinkėjo pažymėjimą asmenys turi kreiptis į rinkimų apygardą ir ten pasiimti rinkėjo pažymėjimą.

Pervažiuoti Lietuvą nebūtina

Neturintys gyvenamosios vietos kaip gyvenamąją vietą gali deklaruoti Vilniaus miesto savivaldybę. Čia jie gali pasiimti jiems siunčiamus dokumentus, taip pat ir rinkėjo pažymėjimus. Prieš rinkimus norinčių prisiregistruoti savivaldybėje nepadaugėjo. "Nepastebėjome, kad norinčių deklaruoti čia gyvenamąją vietą būtų daugiau. Niekas aliarmo dėl padidėjusio darbo krūvio nekelia ir tokių ataskaitų nebuvo", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.

Dažnesnis atvejis, kai žmonės deklaruoja gyvenantys gimtuosiuose miestuose, nors iš tikrųjų gyvena sostinėje. Tada rinkėjo pažymėjimą jie gali atsispausdinti iš interneto, tačiau balsuoti vis tiek tenka važiuoti į kitą miestą.

Kita galimybė – spalio 8–9 d. ateiti iš anksto balsuoti į Vilniaus savivaldybę. "Per ankstesnius rinkimus buvo paprasčiau. Žmonės balsuodavo tiesiog artimiausio pašto skyriuose. Tačiau pasitaikydavo piktnaudžiavimo atvejų – rinkėjams būdavo užmokama, jie privaišinami ir tada vežami balsuoti. Todėl nuspręsta šią balsavimo galimybę apriboti", – sakė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Negyvena niekur

Vis dar yra žmonių, kurie savo gyvenamosios vietos apskritai nėra deklaravę. "Į rinkimus skuba ne visi. Jei žmogui šio dokumento neprireikia, jis ir nesirūpina. Įstatymas reikalauja gyvenamąją vietą deklaruoti kiekvienam, bet daugelis to nežino", – sakė V.Sungaila.

Kitiems tai, kad oficialiai jie niekur negyvena, būna nemaloni staigmena. "Pavyzdžiui, buvę buto savininkai nepasivargina deklaruoti, kad jie iš to buto išsikraustė, todėl naujieji savininkai gauna jų, o ne savo pažymėjimus, – pasakojo Z.Vaigauskas. – Todėl su rinkėjo pažymėjimu žmonės gauna ir papildomą paslaugą – tiksliai sužino, kur jie yra registruoti."

Tvarka

Deklaruoti gyvenamąją vietą reikia savo seniūnijoje. Privalu turėti:
asmens dokumentą;
būsto nuosavybės pažymėjimą, t. y. banko išrašą arba pažymėjimą iš registrų centro.
 Nuomotojas turi ateiti su savininku arba turėti notaro patvirtintą savininko sutikimą.