Žmonių dosnumas pranoko visus Tarptautinės kalėdinės labdaros mugės organizatorių lūkesčius: per renginį surinkta daugiau nei 200 tūkst. litų.
„Mugė – tai pigi kelionė aplink pasaulį“, – taip Vilniaus rotušėje šeštadienį vykusį sambrūzdį pavadino Amerikos lietuvė Elena Aglinskienė. Nors kalėdinis labdaros renginys sostinėje vyksta jau penktus metus, moteris jame svečiavosi pirmąkart. Jos krepšelyje gulėjo butelis švediško vyno.
„Pasikaitinsime, nereikės prieskonių ieškoti“, – pirkiniu džiaugėsi E.Aglinskienė, piniginėje ieškodama penkiasdešimtinės nusižiūrėtam paveikslui. Tapybos šedevru jo nepavadinsi, bet, sako, jei pinigėliai skirti kilniam tikslui – negaila.
„Paprastai pirkinėjame, ko nereikia – suvilioja nuolaidos, akcijos. Paskui guli daiktai nenaudojami. O čia –paveiksliukas: gal pati įrėminsiu ir ant sienos pakabinsiu, gal kam nors per šventes padovanosiu“, – šypsojosi moteris.
Airiška kava – tik mugėje
Vilniaus tradicija jau tampanti kalėdinė labdaros mugė kasmet vis pučiasi: šiemet joje dalyvavo 25 pasaulio šalių atstovai. Įsiklausęs į triukšmą garsų kakofonijoje išgirsti gausybę skirtingų kalbų.
Nors mugės lankytojai kalba lietuviškai, angliškai, itališkai, prancūziškai, švediškai, japoniškai, rusiškai ir kitaip, visi jie rotušės duris atvėrė paskatinti vieno tikslo – noro paaukoti labdarai.
Dėl to už saldainį, pyragaitį, kalėdinę puošmeną, vyno šlakelį, atviruką, stiklainį medaus, knygą ar rankdarbį žmonės pasiryžę sumokėti keliais litais brangiau nei parduotuvėje. Be to, niekur kitur, tik mugėje, galima paragauti tikros airiškos kavos, paruoštos pagal Airijos ambasadoriaus žmonos Siobhan Denham receptą.
Japonijos stendas – populiariausias
Vos pusvalandis po oficialaus renginio atidarymo, o Japonijos stendas jau iššluotas – vilniečius ypač traukia egzotika. Japoniškiems suvenyrams neabejingi mugės svečiai mielai tuština kišenes.
Pinigų negailima ir už Anglijos kepinius. Prie Italijos, Prancūzijos ir Graikijos stendų lankytojai renkasi gurmaniškų patiekalų, prie Švedijos ir Austrijos – kalėdinių puošmenų.
Suomijos atstovų pasiūlytus imbierinius kalėdinius namukus labdaringos šventės dalyviai išpirko per pirmąsias valandas.
Renginio globėja Alma Adamkienė dažniausiai stabtelėdavo prie vaikų parduodamų rankdarbių, užtrukdavo prie knygų. Ji įsitikinusi: kiekvienas mugėje paaukotas litas prisidės prie šventinio stebuklo gimimo.
Laikas – irgi labdara
Pernykštės mugės metu surinkta apie 160 tūkst. litų. Šiemet renginio organizatorių užmojai buvo didesni. 200 tūkst. litų – tokią pinigų sumą nedrąsiai svajojo surinkti mugės pirmininkė S.Denham. Airijos ambasadoriaus žmonos noras išsipildė su kaupu. „Kiekvienas litas atiteks tiems, kuriems labiausiai reikia“, – įsitikinusi S.Denham.
Šių metų šventėje surinkti pinigai atiteks Vilniaus universiteto vaikų ligoninei, Jaunimo psichologinės paramos centro savanorių mokymo programai bei Maltos ordino pagalbos tarnybai, besirūpinančiai neįgaliais ir vienišais garbaus amžiaus žmonėmis.
Lietuvos stendo koordinatorė Birutė Vizgirdienė neslėpė džiaugsmo – kelis mėnesius prie rankdarbių triūsusių ambasadorienių pastangos nenuėjo perniek.
„Kol dirbame, nuovargio nėra. Tačiau mugė nurimsta: reikia viską supakuoti, išardyti stendus, sutvarkyti patalpas – tada pamažu ateina nuovargis. Bet vos sužinome labdarai surinktą sumą – iškart prisipildome naujų jėgų“, – pasakojo B.Vizgirdienė.
Ji pastebėjo, kad paramos idėja Lietuvoje sparčiai leidžia šaknis. Esą nesvarbu, litą ar tūkstantį aukoja, svarbiausia – gera žmonių valia ir sąmoningas apsisprendimas.
„Vis dėlto labdara – tai ne tik duoti pinigai, bet ir paaukotas laikas. Norėčiau, kad Lietuvoje daugėtų pensinio amžiaus žmonių, kurie, užuot liūdėję tamsiuose butuose, imtųsi labdaros: nuvažiuotų į vaikų namus ir pasektų jiems pasaką, priglaustų, pažaistų. Neabejoju, kad tada pensininkai pasijaustų naudingesni, reikalingi“, – kalbėjo B.Vizgirdienė.
Naujausi komentarai