Vakar ryte Kauną lyg minkštu patalu apgaubęs rudeninis rūkas oro uoste sutrukdė nusileisti užsakomuoju reisu atvykusiam lėktuvui.

Didžiulis krovininis lėktuvas iš Pakistano Kauno oro uoste turėjo nusileisti apie 8 val., tačiau dėl prasto matomumo buvo priverstas pasukti Talino link.

Kauno oro uoste dar kartą AN-124 "Ruslan" tipo lėktuvas nutūpė apie 13 val. Šio tipo orlaiviai laikomi vienais didžiausių krovininio tipo lėktuvų, kuriais gabenami itin dideli kroviniai.

"Prasidėjus rudeniui tai pirmas toks atvejis, kai dėl rūko lėktuvas pas mus negalėjo nusileisti. Rūkas aviacijoje labai svarbus reiškinys, kaskart – leistis ar ne – sprendimą priima pats orlaivio kapitonas. Pas mus įrengti aukšto intensyvumo žiburiai, kurie padeda šiek tiek išsklaidyti rūką. Tačiau kartais jis būna toks tirštas, kad leistis visai neįmanoma", – pasakojo Kauno oro uosto Keleivių terminalo administratorius Alvydas Butkevičius.

Faktai apie rūką

Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienų. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, o mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės–liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą–rugsėjį), o dažniausiai spalį–gruodį.

Kaip rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, rūkas – tai pakibusių vandens ar ledo dalelių sankaupa pažemio sluoksnyje. Rūke matomumas būna mažesnis nei 1000 metrų. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 km, šis reiškinys vadinamas rūkana.

Rūkų atsiradimas pirmiausia yra siejamas su atšalimo procesais. Klimatinė informacija apie rūką reikalinga saugiam transporto, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir kitų transporto priemonių eismui.