Ruošiantis 700-ajam Vilniaus gimtadieniui, mieste turėtų iškilti simbolinis laikrodis

Šią savaitę centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtas tai numatantis pirkimas. Dalyvių paraiškų laukiama iki ketvirtadienio.

„Ateinantį sausį švęsime 699-ąjį Vilniaus gimtadienį. Norime šią simbolinę dieną pradėti skaičiuoti laiką iki jubiliejaus laikrodyje, kuris ne tik primintų apie jubiliejaus datą, bet ir papuoštų vieną iš istorinių Vilniaus vietų ir taptų akcentiniu jubiliejaus simboliu 2022 metais“, – BNS sakė Vilniaus plėtros ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ atstovė Olga Malaškevičienė.

Anot jos, tikslią laikrodžio vietą miesto centre turėtų pasiūlyti konkurso nugalėtojas.

„Tačiau laikrodis turi būti įrengtas Vilniaus centrinėje miesto dalyje, istoriškai svarbioje sostinės vietoje, vienoje iš viešųjų erdvių“, – kalbėjo agentūros atstovė.

O. Malaškevičienės teigimu, konkurso dalyviams suteikta laisvė pateikti savo laikrodžio viziją: „Kaip laikrodis atrodys, kas jame bus vaizduojama, visa tai priklausys nuo kūrybinės idėjos.“

„Tikimės, kad laikrodis kvies žmones įsiamžinti, dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose ir taip didintini šventės žinomumą, – sakė „Go Vilnius“ atstovė. – Laukiame inovatyvių sprendimų, kurie stebintų, būtų įsimenami, drąsūs, patrauklūs.“

O. Malaškevičienė sako, kad sukakties laikrodis turi būti originalus, pritaikytas naudoti lauke – tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku, jo karkasas privalo būtu tvirtas, neveikiamas ar minimaliai veikiamas oro sąlygų.

„Labai svarbu, kad sukakties laikrodis stilistiškai derėtų su siūloma viešąja erdve“, – dėstė ji.

„Go Vilnius“ už laikrodžio įrengimą, priežiūrą, aptarnavimą ir eksploataciją visus 2022 metus yra pasiruošusi sumokėti iki 250 tūkst. eurų.

Laikrodis sostinėje turėtų pradėti veikti kitų metų sausio 25-ąją, švenčiant 699-ąjį miesto gimtadienį.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.