Arvydas Sabonis šiuo metu vieši Lietuvoje ir yra įsisukęs į darbų ir malonumų karuselę. Svarbiausias rūpestis – Kauno „Žalgiris“, didžiausias malonumas – važinėtis triračiu motociklu „Honda“.

Be šių malonumų, dar yra Europos futbolo čempionatas, krepšinis su draugais. Ir dar viena visiškai nauja šeimyninė aplinkybė: gali būti, kad Sabonių šeimos namus Ispanijoje paliks 16-metis sūnus Tautvydas – jis netrukus įsitrauks į Lietuvos jaunučių rinktinės treniruotes. A.Sabonis su žmona Ingrida svarsto ir galimybę Tautvydui nuo rudens lankyti mokyklą Kaune.

– Arvydai, Jūsų sūnus Tautvydas netrukus pasirodys Lietuvos jaunučių rinktinės stovykloje. Matyt, didžiausią įtaką jo sprendimui atstovauti Lietuvos, o ne Ispanijos rinktinei turėjo tėvai?
– Aišku, aš labiau siūliau, ne jis pats nusprendė. Tiesiog ateina toks amžius, kai reikia apsispręsti, kur ir kam atstovauti. Todėl ir pasiūliau atvažiuoti į Lietuvą, pažiūrėti, ko yra vertas, pateks ar nepateks į tą rinktinę. O žais ar nežais – čia dar tolimas klausimas. Man svarbiausia, kad Lietuvos treneriai pasakytų, ar galima iš jo ką nors lipdyti.
– O Jums pačiam sunku objektyviai įvertinti sūnaus galimybes?
– Jis dar turėtų augti (dabar 16-metis T.Sabonis yra 203 cm ūgio – red. past.), bet man atrodo, kad sūnus per lėtas, jam trūksta staigumo. Tautvydui tai sakiau, bet tegul žiūri ir vertina specialistai, jie turi akį.
– Norėtųsi išgirsti Jūsų nuomonę apie Kauno „Žalgirio“ sezoną. Ar tikėjotės, kad savame regione komanda laimės viską, ką galima?
– Visada to tikimės, nes mūsų tikslas – būti stipriausiems Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Pernai mūsų kolekcijoje trūko vienos taurės (Baltijos lygos – red. past.), o šiemet įvykdėme visus planus, kurie komandai buvo iškelti. Savo regione laimėjome viską, o Eurolygoje taip pat įvykdėme užduotį – patekome į šešioliktuką.
– Ar „Žalgiris“ pasirengęs išsaugoti šio sezono branduolį?
– Mes visada pasirengę, tik maža detalė – reikia surinkti pinigų (juokiasi). Viskas brangsta, o Rusija tuo klausimu išvis pašėlusi... Žaidėjų kainos kyla, o norint juos išlaikyti, reikia atitinkamai mokėti. Ieškome pinigų, rėmėjų. Tai nesibaigiantis procesas, jis vyksta visą gyvenimą. Sunku, bet „Žalgiriui“ niekada nebuvo lengva.
– Lietuvos krepšininkai gerokai brangesni už panašaus pajėgumo užsieniečius. Nekilo minčių pirkti daugiau legionierių?
– Man atrodo, kad geriau saviems žaidėjams mokėti milijonus nei svetimiems. Ir žiūrovams maloniau sirgti už lietuviškesnį „Žalgirį“. Juk patys auginame žaidėjus, norime, kad jie čia ir liktų. Juk dėl „Žalgirio“ stengiamės. O kad kyla krepšininkų kainos, nieko nepadarysi. Nesakau, kad turime turėti 10 žaidėjų, kurių kontraktai litais yra milijoniniai, tačiau kai kuriuos lyderius reikia išsaugoti. Tuos, kuriuos galėtume vadinti „Žalgirio“ veidu.
– „Žalgirio“ treneriai Rimantas Grigas ir Darius Maskoliūnas, sprendžiant iš rezultatų, savo darbą atliko gerai. Ką manote apie tolesnį bendradarbiavimą?
– Viskas priklauso nuo klubo biudžeto. Jeigu turime planą, kurį galime dėlioti ne vieniems metams, o trejiems–penkeriems, tada galima žiūrėti į priekį, ieškoti galbūt labiau patyrusių vadinamųjų trenerių su antpečiais. O kol to nėra, neverta ir svarstyti. Koks gali būti keitimas? R.Grigas darbą atliko gerai ir jokių interpretacijų ar dar ko šiuo klausimu negali būti. Jis laimėjo viską, ką galėjo laimėti, jokių pretenzijų jam nėra, tai geras treneris, namie, „Žalgiryje“, užaugęs.
– Vieša paslaptis, kad derybos su bendrove „MG Baltic“ dėl „Žalgirio“ akcijų įsigijimo yra įstrigusios. Galbūt dairotės naujų investuotojų?
– Investuotojų dairomės visą gyvenimą. Kaip aš sakau – kuo jų bus daugiau, tuo geriau. O derybos su bendrove „MG Baltic“ nėra nutrūkusios, taškai bus sudėti liepą.
– Ar planuojate vykti į Pekiną žiūrėti Olimpiados?
– Norėjau važiuoti, stadione pažiūrėti atidarymą, nes Olimpiadoje yra tekę tik žaisti, ne renginius stebėti. Bet bilietų nebuvo. Dabar lyg ir bilietų papildomai atsirado, tai viešbučių nebėra. Negalėjau užsakyti viešbučio nežinodamas, ar gausiu bilietus į atidarymą ir varžybas. Ką paskui ten veikti tame žmonių skruzdėlyne? Tai geriau per televizorių ramiai žiūrėsiu.
– Ar savo malonumui žaidžiate krepšinį?
– Taip, nuolat. Kaune su draugais – dukart per savaitę, Ispanijoje – dažniausiai sykį.
– Teko girdėti apie naują Jūsų pomėgį – triratį motociklą. Kaip sekasi juo važinėti?
– Ačiū Dievui, jau drąsiai važinėju po Kauną. Kažkada reikės juo kirsti ir Lietuvos sieną. Jis yra platus, beveik kaip mašina, skirtas važinėti normaliais keliais, tinkamas stovėti transporto spūstyse.
– Europos futbolo čempionate tikriausiai palaikote ispanus?
– Ne, nors jie šiemet gerai žaidžia. Tik įdomu, kaip toli nueis, juk jie visuose Europos ir pasaulio čempionatuose žada daug, o baigia dažniausiai ketvirtfinalyje. Labai patinka olandų žaidimas, grupės varžybose jie nurijo du tokius rimtus kąsniukus. Labai didelės atrodė ir portugalų galimybės, gaila, kad jie pasitraukė. Labai justi prie šios komandos pridėta braziliška rankytė, o man nuo mažens patiko brazilų futbolas, už juos sirgdavau. Bet negaliu ramiai žiūrėti ir futbolo – su draugais rengiame totalizatorių, tad negaliu atsipalaiduoti (juokiasi). Tikras darbas vyksta.