Dėl niokojamo istorinio palikimo – Šančių kareivinių – jų šeimininkams galvos neskauda. Toks abejingumas – puiki priedanga plytų vagims.

Sienas ardo nuo paryčių

Vos per kelias dienas Kauno mieste, visų matomoje vietoje, gali nelikti nemenkos pastato dalies. Taip "stebuklingai" Žemuosiuose Šančiuose dalimis dingsta vienas apleistų kareivinių statinių.

Apie 6 val. ryto į A.Juozapavičiaus prospektą nuvykę "Kauno dienos" žurnalistai 31B numeriu pažymėtame pastate prie pat "Šilo" prekybos centro aptiko tris uoliai besidarbuojančius vyrus. Laužtuvais ir kastuvais apsirūpinę darbininkai ardyti sienas pradeda vos brėkštant. Tačiau ir kaip reikiant prašvitus niekieno netrukdomi jie tęsia darbus toliau. Akimirkai suklusti niokotojus privertė tik į juos nukreiptas fotoaparato objektyvas.

"Plaktukai, laužtuvai ir svaidomos plytos kaukši čia jau nuo pat paryčių. Keisčiausia, kad net ir man einant į darbą, apie pusę aštuonių, dažniausiai tuos veikėjus dar galima matyti tebesidarbuojančius", – pasakojo netoliese sutiktas vienas Žemųjų Šančių gyventojas.

Paaiškinti, kodėl darbininkai tokie ankstyvi ir kieno užsakymą vykdo griaudami vaiduokliu virtusį pastatą, nė vienas iš trijulės narių nesiteikė. Priešingai – vos pamatę žurnalistus, nusisuko ir spruko tolyn. Pamatę, kad niekas jų nesiveja, vyrai po kelių minučių vėl ėmėsi darbo. Vienas kastuvu žarstė statybines nuolaužas, kitas laužtuvu daužė sienas ir išlupinėjo senas carines plytas, o trečiasis jas perrinkdavo ir mesdavo ant žemės greta pastato.

Teisėsaugininkai įspėja, kad šie nusikalstami veiksmai paprastai kvalifikuojami kaip tyčinis svetimo turto gadinimas ir vagystė. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, kurioms suskaičiuoti ne visuomet pakaktų vienos rankos pirštų.

Valstybei grąžino griuvėsius

Keli anksčiau vaiduokliais buvę senųjų Šančių kareivinių pastatai jau pakeitę niūrius fasadus ir virto daugiabučiais. Kitur kaip tik dabar vyksta statybos. Iki šiol nyksta keturi statiniai. Visi jie – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės pirmojo karinio miestelio, kuris paprastai vadinamas tiesiog Šančių kareivinėmis, sudėtinė dalis.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas pastarojo meto situacijos nelaiko beviltiška, esą anksčiau senųjų Šančių kareivinių niokojimas vykdavo dar intensyviau. Anot specialisto, du iš keturių dūlėjančių pastatų neseniai buvo bent paviršutiniškai užkonservuoti. Jų šeimininkai užmūrijo pirmųjų aukštų langų ir durų angas, tad nepageidaujami sienų ardytojai ten taip lengvai nepatenka. Dar vieną pastatą vagiliautojai paprastai apeina iš tolo, mat šis yra arčiausiai Panemunės policijos komisariato.

Tuo tarpu žurnalistų stebėtas statinys A.Juozapavičiaus pr., atrodo, kelia daugiausiai rūpesčių. Šių metų liepos 22 d. šis buvusių kareivinių pastatas, o tiksliau – jo griuvėsiai – grąžinti Valstybės turto fondui.

Iki tol oficialia pastato šeimininke buvo laikoma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši įstaiga savo turtu nė kiek nesirūpino, o į kultūros paveldo sergėtojų raginimus imtis priemonių griuvėsiams apsaugoti beveik nereaguodavo, tad pasirinkta bene geriausia išeitis – nereikalingu balastu tiesiog atsikratyti, perduodant jį Turto fondui.

Ieškos naujų šeimininkų

Paklaustas, ar galima tikėtis, kad Valstybės turto fondas imsis akyliau saugoti tiesiog akyse nykstantį pastatą, L.Tarbūnas nuo optimistiškų prognozių susilaikė: "Iki šiol problemų būdavo visada, nes ir Valstybės turto fondas negali pasigirti turįs užtektinai lėšų objektams apsaugoti. Vis dėlto tai yra valstybės įstaiga."

"Kauno dienos" kalbinta Valstybinio turto fondo Turto valdymo skyriaus specialistė Vida Petrauskienė nuo išsamesnių komentarų apie niokojamą valstybės turtą susilaikė. Jos teigimu, kaip tik šiuo metu yra atliekama A.Juozapavičiaus prospekto 31B namo inventorizacija, kurios metu tikimasi tiksliai nustatyti, kokia yra dabartinė objekto būklė. Vėliau ketinama privatizacijos būdu jam ieškoti naujų savininkų.

Egidijus Pečiulionis, Šančių seniūnijos vyriausiasis specialistas aplinkos apsaugai

Apie netvarką kareivinėse seniūnija nuolat sulaukia pranešimų ir iš gyventojų, ir iš įvairių kitų tarnybų, be to, situaciją aiškiai matome ir patys. Nors tiesiogiai nesame už ją atsakingi, tačiau negalime likti nuošalyje. Kreipiamės ir į policiją, ir į miesto savivaldybę, taip pat apie netvarką primename patiems statinių šeimininkams. Kartais sunku suvokti, kam išvis reikėjo imti savo žinion turtą, kuriuo nenorima rūpintis. Yra ir gerų pavyzdžių: nekilnojamojo turto bendrovės apleistus pastatus pavertė dailiais daugiabučiais, o viename pastate tvarkingai šeimininkauja menininkai. Matyt, kai kas irgi norėjo apsirūpinti turtu perspektyvioje vietoje, netoli miesto centro, bet nepagalvojo apie jų laukiančią atsakomybę. Beje, yra buvę, kad policija sulaikė plytas ardžiusius asmenis, o pastatų savininkai net nepasivargino kreiptis į policiją dėl jiems padarytos žalos. Toks abejingumas stebina. Pričiupti nusikaltimo vietoje ilgapirščiai pakelta galva gali vėl grįžti prie savo veiklos. Galima pasidžiaugti, kad kai kur jau užmūrijamos angos į pastatus. Tiesa, buvo ir taip: viename gale mūrijo, kitame tuo pat metu vagys ardė sienas. Tų namų savininkai susigriebė ir ėmė tvarkytis tada, kai atsirado naujovių teisinėje bazėje, mat apleistų pastatų savininkams ketinama taikyti didesnius mokesčius.

Audrius Šakickas, Šančių-Panemunės policijos nuovados viršininkas

Ir policijos patruliai, ir anksčiau jas saugoję darbuotojai kartkartėm pagauna pastatų sienas ardančius jaunuolius. Vienais atvejais taikomos atitinkamos poveikio priemonės, o kitąkart tenka ir paleisti. Problema ta, kad labai sunku surinkti įrodymus, paaugliai išsisukinėja, esą jie tik sėdėjo ir nieko blogo nedarė, plytas išmėtė kiti. Tačiau kai pavyksta tokius nusikaltimus įrodyti, bylos atsiduria teisme. Gana produktyviai pareigūnai padirbėjo pernai, kai kelios bylos pasiekė teismą. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad realios laisvės atėmimo bausmės išvengta, teismai skyrė lygtines bausmes. Ne paslaptis, kad dažniausiai čia darbuojasi vietiniai vaikai. Blogiausiai, kad jų tėvai ar globėjai tokį atžalų elgesį toleruoja. Kažin ką kaltintų, jei koks nukritęs plytgalys sunkiai ar net mirtinai sužalotų vaiką? Čia reikia įžvelgti ne tik žalą dėl pavogtų plytų, bet ir potencialaus pavojaus gyvybei. Juk iš jūsų minimo pastato A.Juozapavičiaus pr. 31B belikusi tik viena siena, kuri bet kada, papūtus kiek smarkesniam vėjui, gali tapti nelaimės priežastimi. Kur vogtos plytos realizuojamos? Atsiverskite skelbimų laikraštį ir rasite ne vieną siūlymą jų įsigyti. Esame pagavę ne tik pastatų ardytojus, bet ir pardavėjus. Deja, administracinę bylą pralošėme, nes reikėjo įrodyti, kad asmuo verčiasi būtent šių plytų prekyba. Visąlaik juk šalia nestovėsi ir tos neteisėtos veiklos nefiksuosi. Dar viena kliūtis yra tai, kad pagal Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, jei policijos pareigūnas apsimestų plytų pirkėju, tai šie veiksmai teisme būtų traktuojami kaip nusikaltimo provokavimas.