Sapiegų parkui pjūklai jau išgaląsti

Savivaldybė kirtimus atidėjo iki liepos, o bendruomenė sulaukė palaikymo – apie 600 žmonių internete pasirašė peticiją "Už Vilniaus Sapiegų parko išsaugojimą".

Peticiją palaiko šimtai

Paaštrėjus bendruomenės ir sostinės valdžios konfliktui, suaktyvėjo ir kiti senojo parko gerbėjai – per porą dienų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresuotą peticiją "Už Vilniaus Sapiegų parko išsaugojimą" pasirašė apie 300 žmonių. Dar tiek neabejingų visuomenės atstovų prisidėjo prie protesto po to, kai kovo 22 d. kilo triukšmas dėl būsimo barokinio sodo, kuriam skirta 3,18 mln. eurų ES ir savivaldybės lėšų.

Peticijoje teigiama, kad savivaldybės inicijuotas Sapiegų parko sutvarkymo projektas neatitinka Vilniaus gyventojų lūkesčių, ignoruojami ne kartą žodžiu ir raštu dėstyti bendruomenės siūlymai bei pageidavimai. Savivaldybės siūlomas masinis medžių iškirtimas, keičiant juos imitaciniais barokinio stiliaus parko struktūros fragmentais, prieštarauja tarptautinei Orhuso konvencijai, Florencijos istorinių parkų ir sodų chartijai, Želdynų įstatymui, taip pat sveikam protui ir visuomenės aiškiai išreikštam interesui.

"Reikalaujame Vilniaus mero ir savivaldybės administracijos stabdyti suplanuotą Sapiegų parko niokojimą ir pakeisti tvarkymo projektą atsižvelgiant į visuomenės išdėstytus reikalavimus", – teigiama peticijoje, kuri pastarosiomis dienomis sulaukia gausybės naujų palaikytojų. Ne tik vilniečių, bet ir klaipėdiečių, kauniečių, šiauliečių, panevėžiečių. Ko gero, daugelis iš jų kovo pabaigoje buvo patikėję šviežiai perrinktu meru Remigijumi Šimašiumi, kai jis sustabdė skandalingąjį projektą, pažadėjo tartis su bendruomene ir paisyti jos interesų. Deja, pažadai pažadais ir liko.

Pasirašydami peticiją, žmonės prirašė nemažai komentarų.

"Kodėl norima išnaikinti tai, kas yra gražu ir natūralu? Gal ateikit į parką ir pamatysit, kiek daug jame laimingų šeimų, kurioms netrūksta jokių gėlynų ir fontanų. Palikite Vilniuje nors vieną natūralų parką! Su čiulbančiais paukščiais senuose medžiuose, su jų pavėsyje žaidžiančiais vaikais. Medžiai yra didžiausia šio parko vertybė. Išsaugokite juos!" – rašo vienas Sapiegų parko gynėjas.

"Prašom išsaugoti dabartinį PARKĄ su medžiais. Be automobilių. Ir jokių fontanų nereikia. Niekas net nežino, kaip jie kažkada atrodė. Geriau šaligatvius Antakalnyje sutvarkykite", – rašo kitas.

3,18 mln. – tiek eurų skirta Sapiegų parkui tvarkyti.

"Valdžia yra ne pati iš savęs, o iš žmonių. Prašome atsižvelgti į bendruomenės norus. Naikinti medžius su paukščių lizdais pavasarį yra žiaurus elgesys. Jei taip toliau, miestai (ir ne tik) liks ištisiniu pilku mūru ir asfaltu. O kvėpuosime juose vien dulkėmis ir išmetamosiomis dujomis", – įrašė trečias.

"Parkui reikia rekonstrukcijos, bet ne tokios drastiškos – iškirskite pavojingus medžius, sutvarkykite takus, apšvietimą, įrenkite viešąjį tualetą, suoliukus ir turėsime puikų Vilniaus gyventojams ir svečiams tinkamą parką, kaip Niujorko Central park ar Londono Hyde park, kuris bus gražus ir vasarą, ir rudenį, žiemą bei pavasarį. Ir jo tvarkymas kasmet kainuos daug pigiau nei barokinio parko", – dar vienas iš daugelio.

Budi, laukia medkirčių

Praėjusį antradienį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą kirsti Sapiegų parke senus medžius ir pranešė, kad kovo pabaigoje sustabdyti rangos darbai atnaujinami nuo gegužės 23 d. Išvakarėse Antakalniečių bendruomenė pakvietė ne tik savo narius, bet ir visus vilniečius ir piliečius, kurie kovoja už savo teritorijų išsaugojimą ar jų tvarkymą tik suderinus su vietos bendruomene pilietinio nepaklusnumo akcijai.

"Kviečiame prasidėjus kirtimo darbams Sapiegų parke kuo greičiau rinktis į jį ir visomis teisėtomis priemonėmis (pvz., stovint po kirsti numatytais medžiais) neleisti suniokoti vieno paskutinių žaliųjų Antakalnio gamtos kampelių", – rašoma kreipimesi, taip pat siūloma reikalauti leidimo darbams, kviesti policiją, nes medžių kirtimai ir genėjimai negalimi augalų vegetacijos laikotarpiu, taip pat paukščių perėjimo metu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, rangovui "Eika" ir Aplinkos ministerijai buvo pateiktas Antakalniečių bendruomenės siekius palaikančio advokato Sauliaus Dambrausko pasirašytas reikalavimas-skundas, kuriame teigiama, kad suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir galutinės projekto korektūros jai nebuvo pristatytos. Taip pat reikalaujama nevykdyti Sapiegų parke medžių pjovimo darbų, kol nebus atlikta želdinių būklės ekspertizė.

Kirtimus atidėjo

Taikdariu bendruomenės ir sostinės savivaldybės konflikte pasišovė tapti naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, paraginęs savivaldybę stabdyti planuojamą medžių kirtimą ir svarstyti alternatyvas – galbūt dalį medžių apgenėti, o pašalinti tik sergančius ir keliančius pavojų parko lankytojams. Jis žadėjo ministerijoje surengti kelių institucijų pasitarimą, po kurio savivaldybei būtų pateikta oficiali ministerijos rekomendacija. Minėtas pasitarimas buvo numatytas gegužės 27-ąją.

Sureagavusi į kritiką, Vilniaus miesto savivaldybė šiek tiek atsitraukė: pranešė, kad medžių kirtimas nukeliamas iki liepos, kai Sapiegų parko medžiuose gyvenantys paukščiai išperės jauniklius.

Tačiau į Antakalniečių bendruomenės nepritarimą barokinio sodo kūrimo projektui savivaldybė pranešė neatsižvelgsianti – esą jau anksčiau buvo jį pakoregavusi pagal bendruomenės pasiūlymus. Pavyzdžiui, bus nupjauti tik 193 medžiai, nors buvo numatyta sunaikinti dvigubai daugiau. Taip pat paneigta, jog nebuvo ištirta želdinių būklė: savivaldybės internetiniame tinklalapyje pateikta nuoroda į 2017 m. gruodį atliktą Sapiegų parko komplekso tvarkymo projekto želdinių tvarkymo dalies ekspertizės aktą. Tačiau jame nenurodyti konkretūs kertamų želdinių skaičiai, išskyrus 20 pavienių brandžių medžių, kuriuos buvo numatyta palikti barokinio ornamento terasoje – komisija siūlė juos išnaikinti, kad netrukdytų "atkurti barokinio sodo vaizdą".

Nežinau, ar tikrai apsigynėme, bet dabar bent jau kažkas mūsų balsą išgirdo. Nes to, ką formavo savivaldybė, negalima įvykdyti "greituoju būdu", turi būti laikomasi visų taisyklių, visų įstatymų.

Bendruomenė savivaldybės teikiama informacija jau nebetiki, mat ne kartą buvo apgauta. Parke vykstančius darbus nuolat stebi po kelis antakalniečių atstovus, kad, išvydę medžių naikinimo techniką, galėtų skubiai sukviesti protestuotojus jų ginti.

Kas liks žmonėms?

"Antakalniečių bendruomenės" pirmininkė Edita Kavaliauskienė "Vilniaus dienai" sakė, kad jai skaudu, kai jos nariai dabar viešai apšaukiami "rėksnių komanda", nes jau ketverius metus įrodinėja, jog parkas negali būti tvarkomas taip, kaip sumąstė savivaldybės projektuotojai.

"Anksčiau į mus tiesiog nekreipė dėmesio. Iš tikrųjų, jeigu bendruomenės pozicijų nebūtų palaikę kiti gyventojai ir Vilniaus šviesuomenė – menininkai, istorikai, kraštovaizdžio architektai – tikriausiai nebūtume apgynę savo pozicijų, – svarstė E.Kavaliauskienė. – Nežinau, ar tikrai apsigynėme, bet dabar bent jau kažkas mūsų balsą išgirdo. Nes to, ką formavo savivaldybė, negalima įvykdyti "greituoju būdu", turi būti laikomasi visų taisyklių, visų įstatymų."

Pirma taisyklė, jos manymu, – ES pinigai skirti ne tam. Jie duodami visam parkui sutvarkyti. O jeigu savivaldybė sugalvojo barokinį dalies parko tvarkymo variantą, tai yra jos atsakomybė.

"Ne mano reikalas, kaip bus aiškinamasi, kodėl iš Aplinkos ministerijos gautos lėšos tvarkyti tik parko daliai, o ne visam parkui, ir kas iš tikrųjų nusižengė. Girdėjau, kad žmonės, kurie jau nebedirba ministerijoje, bando kratytis atsakomybės, – sakė pašnekovė. – Antras nusižengimas – tai mistinis barokas. Yra išlikęs 1907 m. parko tvarkymo planas, bet savivaldybė pasirinko gerokai ankstesnį variantą, remdamasi tik fragmentiškais archeologiniais tyrimais."