Sapiegų rūmai, kurių rekonstrukcija – jei ne į pabaigą, tai tikrai gerokai pasistūmėjo, pateikė aibę netikėtumų tiems, kurie bando prikelti šią legendinę vietą antram gyvenimui.

Antakalnio bendruomenės nariai, paveldosaugininkai ir žurnalistai buvo sukviesti apžiūrėti restauruojamų Sapiegų rūmų. Svečiams restauruotojai džiaugėsi, kad dirbant buvo atrasta ir elementų, kurie, kaip manyta, buvo sunaikinti. O kai kas buvo ir visiškai netikėta.

Barokiniai Sapiegų rūmai statyti XVII a. pabaigoje. Jų statytojas – tuometis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Dvaras nunyko XIX a. pradžioje, kai carinė valdžia sumąstė jį pertvarkyti į ligoninę.
Restauracijai vadovaujantis architektas Evaldas Purlys tokį sprendimą prilygino pastato išprievartavimui. Dvaras savo konstrukcija ligoninės nei iš tolo nepriminė, todėl jis buvo ne kartą pertvarkytas, o per šias pertvarkas sunaikinta ne viena vertinga detalė.

Vis dėlto restauratoriai džiaugėsi, jog dirbant pamatyta, kad kai kurios autentiškos dvaro detalės išliko. Pavyzdžiui, nuėmus XIX a. plytas pavyko atkurti autentiškus langų rėmus.
Po tinku rasta barokinių lipdinių, puošybos elementų. Aptikta ir unikali šildymo sistema, tualetų. Rūmų šeimininko asmeniniame kabinete gana gerai išsilaikė tapybos elementai. Liko net ir porcelianinių plytelių įspaudai.

Restauratoriai įsitikinę, kad savo geriausiais metais Sapiegų rūmų vidus ištaigingumu nenusileido net ir netoli stovinčiai Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai.

Tačiau įdomiausi radiniai slypi dar šiek tiek giliau. Paaiškėjo, kad pačių Sapiegų rūmų vietoje iki tol jau stovėjęs ne vienas pastatas. Dalis pačių rūmų buvo statyta bent XVI a. antroje pusėje. Išlikęs Renesanso laikų pastato fragmentas, atikas.

Lobių aptikta ir pastato rūsyje. Čia rasta krosnis, kurios pastatymo data dar ankstesnė. Taigi Sapiegų rūmai tikrai nebuvo visiškai naujas pastatas plyname lauke – tai buvo naujas kompleksas jau anksčiau gausiai apgyventoje miesto dalyje.

Pirmasis rūmų restauravimo etapas turėtų baigtis kitų metų vasarį. Per jį darbams bus išleista 8 mln. litų. Kol kas dar nenuspręsta, kokią funkciją atliktų visiškai restauruoti rūmai.

Didingų laikų paminklas

Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII a. Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas.
Leonas Sapiega – garsiausias giminės atstovas, ėjo aukščiausias pareigas LDK. Tapęs didžiuoju kancleriu kartu su kitais valstybės pareigūnais 1581 m. įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą, 1588 m. vadovavo rengiant Trečiąjį Lietuvos Statutą.

Aktyvus bei žymus karvedys ir politikas buvo Kazimieras Jonas Sapiega (pieš.). Jis ir pastatė prabangius rūmus Vilniuje XVII a. pabaigoje.
Barokinį Sapiegų rūmų statinį projektavo architektas Giovanni Battista Frediani, kuris dalyvavo statant žymiausius XVII a. antros pusės baroko paminklus Lietuvoje (Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio bažnyčią). Rūmus puošė dailininkai – stiuko lipdytojas Giovanni Pietro Perti, tapytojas Michele Arcangelo Palloni – žinomiausios ir iškiliausios Lietuvos baroko dailės figūros.

Rūmai statyti paskutiniame XVII a. dešimtmetyje brandžiojo baroko stiliumi. Suformuotas didelis baroko stiliaus parkas. Visą XVIII šimtmetį rūmai ir parkas buvo vieni gražiausių, puošniausių ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK.

1809 m. Sapiegų rūmuose įsteigta karinė ligoninė. Per 1843–1848 m. rekonstrukciją rūmai įgavo šiandienę išvaizdą. Didžioji dalis barokinio rūmų dekoro išsaugota fasaduose. 1927–1928 m. pastatas pritaikytas universitetinei akių klinikai. 1992 m. jis perduotas Martyno Mažvydo bibliotekai. Nuo to laiko rūmai stovi tušti. 2005 m. pastatas perduotas Valstybės turto fondui, 2009 m. – Kultūros paveldo departamentui.

Kultūros paveldo departamento inf.