Į ginčus dėl prie Aleksoto tilto kylančių automobilių spūsčių įsivėlę Kauno politikai nesugeba rasti kaltininkų. Savivaldybės valdininkai, projektuotojai ir statybininkai atsakomybės neprisiima.

Valdininkai – tarsi nežiniukai

Į Kauno miesto tarybos kolegijos posėdį vakar sukviesti savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vadovai, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio mazgo projektuotojai iš „Kelprojekto“ ir objektą statančios bendrovės „Kamesta“ atstovai.

Visi jie bandė nusimesti kaltę nuo savęs ir kuo skubiau perduoti mikrofoną kitam kalbėtojui. Išklausius visų nuomones, buvo galima susidaryti įspūdį, kad niekas nekaltas dėl to, kad prie tilto kyla automobilių grūstys. Klausantis šių kalbų kilo abejonių, ar dėl prie Aleksoto tilto kylančių automobilių spūsčių nebus apkaltinti patys vairuotojai.

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika atrėžė, kad nėra didelis transporto specialistas ir perdavė žodį savo pavaduotojui Algirdui Vyšniauskui. Šis, atsakydamas į kontrolieriaus Gedimino Raudonio klausimą, sakė, kad sankryža dar nėra baigta statyti.

„Iš esmės sankryža negali veikti, nes ji nėra baigta statyti. Mes nežinojome, kada bus baigti visi darbai“, – atkirto A.Vyšniauskas.

„Kaip gali būti, kad komunalininkai nežino elementarios informacijos?“ – stebėjosi meras Andrius Kupčinskas.

Jis taip pat negavo atsakymo, kodėl techniniame projekte neliko kairiojo posūkio, nors jis buvo numatytas detaliajame plane.

Gresia milijoniniai mokesčiai

„Kamestos“ generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius teigė, kad darbai atlikti pagal techninį projektą.

„Projektą savivaldybės užsakymu parengė „Kelprojektas“. Eismas vyksta pagal schemą, kuri galios ir vėliau. Kaip rangovai, mes neturime teisės keisti projekto. Objektą pernai apžiūrėjo savivaldybės Saugaus eismo komisija, kuri pripažino, kad viskas padaryta pagal projektą“, – teigė V.Marcinkevičius.

Jis pripažino, kad sankryžos įrengimo darbai dar nebaigti. „Turėjome teisę uždaryti eismą dvejiems metams, tačiau leidžiame važiuoti automobiliams. Darome gerą darbą, tačiau gauname pylos“, – piktinosi V.Marcinkevičius.

Direktorius pridūrė, kad galėtų savivaldybei pateikti sąskaitą už eksploataciją (po 2 milijonus litų už metus), tačiau dvejus metus už šį mazgą mokestis nebus renkamas.

V.Marcinkevičius po pasitarimo taip pat aiškino, kad negali vėl atidaryti kairiojo posūkio, nes sustotų kai kurie darbai ir objekto nebūtų galima priduoti valstybinei komisijai.

Policija nieko nežinojo

„Kelprojekto“ kelių skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Morkus gynė projektuotojus teigdamas, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio mazgas yra tik maža eismo sistemos, kuri dar nebaigta, dalis. „Kai bus baigta Marvelės gatvė ir M.K.Čiurlionio tilto mazgas, projektas bus nepriekaištingas“, – žadėjo E.Morkus. Meras A.Kupčinskas stebėjosi, kodėl negalima laikinai atidaryti kairiojo posūkio.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius teigė, kad apie sankryžos atidarymą sužinojo tik po to, kai ji jau buvo atidaryta.

„Prieš tai Saugaus eismo komisija pasisakė, kad būtų palikta senoji tvarka“, – priminė A.Tarasevičius.