Nerekonstruojamas Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas ėmė kelti pavojų ne tik sportininkams, bet ir Žaliakalnio gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino atestuoti ekspertai.

Nebegavo sertifikato

„Bokštų saugos būklė yra ribinė. Ji nuolat blogėja, gresia griūtis“, – tokia išvada baigiamas bendrovės „Įraža“ eksperto dr. Jurgio Ražaičio atliktas Kauno stadiono apšvietimo bokštų būklės tyrimas, darytas prieš dvejus metus.

Jau tada imta būgštauti, kas bus, jei nulūš ir nugarmės žemėn 65 ir 59 m aukščio stadiono bokštų sunkiasvorės konstrukcijos. O jei tai nutiks tada, kai stadione vyks rungtynės, šventė ar treniruotė?

"Kas kelerius metus iš ekspertų turime gauti sertifikatą, liudijantį, kad visa mūsų stadiono infrastruktūra – tribūnos, bokštai – atitinka saugumo reikalavimus. Visada jį gaudavome, bet praėjusį gruodį bendrovė „Ekspertika“ sertifikato nebeišdavė. Jie atsakė, kad sertifikatą išduos tik tada, kai miestas sutvarkys kritinės būklės bokštus“, – teigė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.

Pagraužė korozija

Stadione greičiausiai gali būti uždrausta treniruotis futbolininkams ir lengvaatlečiams.

„Aš, kaip direktorius, negaliu leisti net treniruočių – kalbame ne tik apie futbolą, bet ir lengvąją atletiką. Rizikuotume žmonių gyvybėmis“, – patvirtino direktorius.

Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas“ galėjo negauti A lygos licencijos žaisti – nupuvę stulpai.

Apie tai, kad stadiono apšvietimo būkštai gali būti avarinės būklės, dar 2004 m. nustatė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas.

65 ir 59 m aukščio stadiono bokštai nuo pastatymo, 1978 m., nė karto kapitaliai neremontuoti. Jie pasdarė nestabilūs dėl korozijos.

Savivaldybės rūpestis

Kiekvienais metais VšĮ „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“ prašo iš savivaldybės pinigų, nes apšvietimo bokštai – miesto turtas. Kadangi jie priskiriami kapitalinei statybai, nėra svarbu, kad turtas perduotas viešajai įstaigai pagal panaudos sutartį. Kapitalinį remontą privalo daryti miesto savivaldybė.

Pasak centro direktoriaus, stulpų rekonstrukcijos pirminiam etapui – mechaniškai sutvarkyti – pagal sąmatą reikėtų 255 tūkst. litų. Dar reikėtų pinigų nudažyti, kad bokštų ir toliau nežalotų korozija.

„Esame bendravę ir su savivaldybės Statybos skyriumi, ir su daugeliu merų, administracijos direktoriais – tai tęsiasi ne vienus metus. Kūno kultūros ir sporto skyrius taip pat turi krūvą mūsų raštų, kuriuose prašome finansinės paramos. Kiek žinau, šių metų projektiniuose biudžeto pasiūlymuose savivaldybės Finansų skyrius buvo įrašęs šią sumą į finansavimo eilutę, bet vėliau kažkieno iniciatyva ji dingo. Ko gero, pinigų nebegausime“, – rankomis skėstelėjo V.Snarskis.

Dingsta visi šansai

„Taip, puikiai žinau šitą bėdą. Įtraukėme šių stulpų remonto sąmatą šiemet į biudžeto projektą ir atidavėme tvirtinti politikams – kaip jie nuspręs, taip ir bus. Jau du kartus jiems pristatėme problemą, kad stadiono stulpai avarinės būklės“, – sakė Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.

Susiekus su savivaldybės Finansų skyriaus vedėju Algimantu Lauciumi, jis buvo atviras: stadiono apšvietimo stulpų rekonstrukcijos finansavimas į biudžetą neįtrauktas.

„Daug kas šiemet nepateko į biudžetą. Gaila, bet jau tokie metai“, – apgailestavo vedėjas.

Miesto biudžetas artimiausiu metu bus pristatytas visuomenei, o vasario gale jį tvirtins ir miesto taryba. Spėjama, kad jis bus mažiausias per pastaruosius penkerius metus ir sieks apie 680 mln. litų.

Kaunas nesugebėjo stadionui išsireikalauti pinigų rekonstrukcijai iš Vyriausybės investicijos programos. Galėjęs tapti vieninteliu šalyje nacionaliniu, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas greičiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo.