Už tokį projektą, kurį toliau svarstys Seimo komitetai, balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo penki su susilaikė keturi parlamentarai.

Projekto rėmėjų per pirmąjį balsavimą buvo vos keliais daugiau nei teikėjų – šį įstatymą priimti siūlo 41 Seimo narys, daugiausiai tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.

Pirmojoje pateikimo stadijoje balsavusių parlamentarų neužtektų įstatymo priėmimui - tam reikalingas ne mažiau kaip 71 parlamentaro kvorumas.

Įstatymo projektas numatytų, kad „dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas“.

Taip pat iki kitų metų gegužės Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad „Lukiškių aikštė galutinai sutvarkoma ir Lietuvos Laisvės kovos įamžinamos ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų“.

Metiniame valstybės biudžete Vyriausybė turėtų numatyti lėšas, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui.

Vienas projekto iniciatorių „valstietis“ Alfredas Gumuliauskas tvirtino, kad projektu „bandoma grįžti prie įstatymo raidės“, nes jau anksčiau keliais nutarimais, Seimo rezoliucija buvo pareikšta valia dėl Vyčio.

„Jei mes jaučiamės europiečiais ir žinome, kad europinės civilizacijos pagrindinis bruožas yra teisės viršenybė, likime europiečiais ir sugrąžinkime šiam procesui teisinį aspektą“, – sakė A. Gumuliauskas.

Kodėl jūs įtraukėte tik Lukiškių aikštę? Aš turiu pasiūlymų, aš manau, kad Nepriklausomybės aikštėje mes įstatymu galėtume įtvirtinti rūtų darželį vietoje fontano, Europos aikštėje litui turėtų būti pastatytas paminklas.

Liberalas Simonas Gentvilas klausė, ar „valstiečiai“ nekelia kultūros ministrės Lianos Ruokytės–Jonsson likimo pareigose klausimo, jei jos vadovaujamos Kultūros ministerijos surengtą konkursą laimėjo ne valdančiųjų remiamas projektas.

„Ar ne laikas jums paprašyti ministrės pasitraukti iš posto, nes ji tiesiogiai nesiklausė Seimo nutarimo, ir jei jūs net įstatymu norite numatyti, ką ji turi daryti, gal laikas keisti ministrę, jei jis nesilaiko Seimo daugumo valios?“ – sakė S. Gentvilas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys A.Gumuliauskas į tai atsakė, kad jis nėra linkęs svarstyti personalijų klausimo, nes tai esanti ministro pirmininko kompetencija.

Konservatorius Vytautas Kernagis ironizavo teikiamo įstatymo projekte pasigendantis masiškumo.

„Kodėl jūs įtraukėte tik Lukiškių aikštę? Aš turiu pasiūlymų, aš manau, kad Nepriklausomybės aikštėje mes įstatymu galėtume įtvirtinti rūtų darželį vietoje fontano, Europos aikštėje litui turėtų būti pastatytas paminklas, katedros aikštėje mes galėtume turėti paminklą pagonių dievui Perkūnui“, – sakė V. Kernagis.

Konservatorius po to pridūrė, nors pats ir visuomet palaikęs Vyčio projektą, bet esantis įstumtas į situaciją, kai turi balsuoti arba prieš Vytį, arba prieš laisvę.

„Dviprasmiška situacija sudaryta – vienoj pusėj pastatytas Vytis, mūsų tautos simbolis, o iš kitos pusės norima, kad mes gyventume kaip Šiaurės Korėjoje. Esu už Vytį ir esu visur pasirašęs, kad būtų Vytis. Bet šis įstatymas – ne už Vytį, jis prieš laisvę. Viskas sudėliota taip, kad jei balsuosiu prieš, balsuosiu prieš Vytį, o kadangi aš prieš Vytį negaliu balsuoti, aš iš viso nedalyvausiu šiame balsavime, raginu ir kitus taip pasielgti“, – sakė V. Kernagis.

Projektą remiantis „tvarkietis“ Petras Gražulis tuo tarpu sakė, kad „čia ne Vilniaus aikštė, o Lietuvos reprezentacinė aikštė, kur tiro būti pagerbti visi, per visus laikus, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, kad atvažiavusios užsienio delegacijos nevažiuotų į kapus padėti gėlių ant vieno ar kito už nepriklausomybę žuvusio asmens, bet kad čia visiems galėtų pareikšti pagarbą, kaip kiekvienoj deramoj valstybėj“.

Projektą dėl Vyčio parlamentarai registravo po to, kai Kultūros ministerijai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje, komisija nugalėtoju pripažino ne Vyčio skulptūrą, o partizanų bunkerį primenantį paminklą. Tuo pasipiktino dalis visuomenės ir politikų, siekusių, kad aikštėje būtų pastatyta Arūno Sakalausko Vyčio skulptūra.

Lukiškių aikštės  memorialo nugalėtoją rinko žmonės ir komisija. Už kulptoriaus Andriaus Labašausko projektą, pagal kurį aikštėje būtų įrengta partizanų bunkerį primenanti į Gedimino prospektą orientuota kalva, balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Visuomenės balsai tiek už bunkerį primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai – už abu juos atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o Vyčio projektas pirmavo vos 50-čia balsų.

Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje  turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės  likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.