Atgaivintas, turintis 40 žirgų buvęs „Marvos“ žirgynas masina įtakingus žmones. Jau kuris laikas jo reikalais aktyviai domisi Seimo narė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Vadovaujant jos vyrui, žirgynas buvo uždarytas.

Planuoja teikti tarybai

Didžiulių nuostolių savivaldybei nešusį ir dėl to prieš šešerius metus uždarytą „Marvos“ žirgyną antram gyvenimui prikėlęs Algimantas Stankevičius Kauno politikus įtikino, kad šis objektas gali gyvuoti ir be savivaldybės paramos. Savo lėšomis apgriuvusius pastatus sutvarkęs ir vaikus į žirgyną grąžinęs verslininkas reikalingas ne visiems. Buvusio „Marvos“ žirgyno direktoriaus Edmundo Margevičiaus žmona Seimo narė V.V.Margevičienė ėmėsi žygių, kad A.Stankevičius būtų išspirtas iš žirgyno.

„Iš Margevičienės gavau siūlymą, kaip buvusį “Marvos„ žirgyną prijungti prie “Lietuvos žirgyno„. Tokią galimybę dabar svarsto savivaldybės teisininkai, o paskui pasiūlymą teiksime savivaldybės tarybos kolegijai, vėliau – pačiai tarybai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis vadinamas konservatorių žmogumi, V.V.Margevičienė – įtakinga konservatorė.

Vyras – nesusijęs?

Apie V.V.Margevičienės sumanymą „Marvos“ žirgyną prijungti prie „Lietuvos žirgyno“ pasakojo girdėjęs ne tik D.Ratkelis, bet ir „Lietuvos žirgyno“ vadovas Edgaras Jeninas.

„Su Margevičiene apie tai buvome kalbėję. Man atrodo, kad ji dėl to klausimo ėjo ir pas žemės ūkio ministrą“, – sakė E.Jeninas.

„Buvęs direktorius, mano vyras, čia ne prie ko. Atvirai sakau, kad jis niekur neplanuoja grįžti ir jokiam filialui vadovauti neketina. Jis šiuo klausimu visiškai nesikiša“, – tikino V.V.Margevičienė.

Siūlo perleisti pažįstamai

Seimo narė „Kauno dienai“ teigė, kad D.Ratkelis ir E.Jeninas ją greičiausiai ne taip suprato. Neva ji žirgyną siūlo perduoti ne „Lietuvos žirgynui“, o Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, nes šis turi kelias su žirgininkyste susijusias profesinio rengimo programas.

Centrui vadovauja gera V.V.Margevičienės pažįstama Laimutė Anužienė. Apie žirgyno poreikį įstaigos direktorės „Kauno dienai“ nepavyko paklausti. Centro darbuotojų teigimu, su L.Anužiene susisiekti neįmanoma, nes ji atostogauja užsienyje.

„Aš nesakau, kad vienus reikia išmesti, o kitiems duoti. Bet 6 mln. litų turtas dabar perduotas vienam asmeniui, kuriam pakelti tokią naštą sudėtinga, o vienintelė Lietuvoje žirgų priežiūros specialistus ruošianti mokykla galėtų parengti kokį nors projektą ir gauti finansavimą žirgynui sutvarkyti“, – dėstė V.V.Margevičienė.

Nustekentas vadovaujant E.Margevičiui 

Iki uždarymo, kuris vyko 2006 m., žirgynui vadovavo E.Margevičius. Nuostolingas, per 0,5 mln. litų savivaldybei kasmet atsiėjęs objektas buvo minimas ne vienoje skandalingoje istorijoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo susidomėjusi ir pačiu direktoriumi. Įtarta, kad iki kasos nukeliaudavo ne visi uždirbti pinigai.

Prieš šešerius metus surengtame aukcione 11 „Marvos“ žirgų nusipirko tuomečio Kauno savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjo Igno Levandavičiaus žmona Agnė Levandavičienė.

Aukciono laimėtoja, kurios specialybė – veterinarijos gydytoja, išsakė abejonių, kad kai kurie žirgai sukeisti ir ne visi turi reikiamus dokumentus.

Žirgus teko gelbėti

„Iš 12 žirgų tik 6 turėjo dokumentus, tačiau ir tuose duomenys įrašyti pieštuku“, – sakė A.Levandavičienė.

Ji teigė nusprendusi įsigyti žirgus, kad šių neištiktų liūdnas likimas.

Už kiek daugiau nei 27 tūkst. litų įsigyti „Marvos“ žirgai – išsekę, apleisti, kamuojami negalių – atsidūrė Levandavičių valdoje netoli Babtų.

Šiuo metu A. ir I.Levandavičiai gyvena Vokietijoje, su jais iškeliavo ir žirgai. Jų amžius jau garbus, funkcija – viso labo dekoratyvinė, tačiau jiems gydyti ir reabilitacijai Levandavičiai išleido daug lėšų. Kai kuriems žirgams parūpinti protezai.

Vieninga šeimos gynyba

Margevičiai tikino, kad dėl nustekento žirgyno ir žirgų direktorius E.Margevičius nekaltas.

„Labai pykstu ant kai kurių Kauno politikų. Sakiau, kad jei jiems nepatinka direktorius, tegul jį išmeta, bet negriauna mokyklos“, – vyro pusėn stojo V.V.Margevičienė.

Tuometis Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus prieš šešerius metus rėžė tiesiai: „Mokykloje per daug etatų, yra keli nebaigti statiniai, ginklų sandėliai, pirtys. Iš vadovo nesulaukėme jokių projektų ar programų."

„Mokyklos direktorius E.Margevičius, prisidengdamas politiniu užnugariu, elgėsi žirgyne kaip savo tėvonijoje“, – „Kauno dienai“ kalbėjo G.Jankus.

O E.Margevičius atkakliai tikino, kad žirgyną nusipirkę verslininkai nebus suinteresuoti leisti ten treniruotis vaikams, nes rūpinsis tik veisimu ir pardavimu.

„Galiu lažintis, kad po penkerių metų čia apskritai neliks žirgų ir veikla bus pakeista", – prognozavo jis.

Niūrios prognozės neišsipildė

Nuvaryta „Marva“ buvo uždaryta ir įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau už apleistus pastatus ir kelis hektarus mokėti savivaldybės pageidaujamų 5 mln. litų niekas nesutiko.

Žirgyną metams išsinuomojęs A.Stankevičius įrodė, kad toks objektas gali veikti ir be savivaldybės pagalbos. A.Stankevičiumi patikėję Kauno politikai sutiko žirgyną kauniečiui išnuomoti penkerių metų laikotarpiui. Kas mėnesį už nuomą savivaldybei mokama 2 tūkst. litų dydžio nuomos mokestis.

Dabar žirgyne yra 40 žirgų, reguliariai lankosi kone 100 vaikų.

Tuo metu, kai žirgynas buvo uždarytas, labiausiai ir nukentėjo žirgus mėgstantys vaikai, nes nebeliko viešuoju transportu Kaune pasiekiamo žirgyno. Ne visi tėvai galėjo sau leisti vaikus vežioti į kitą žirgyną.

„Po truputį žmonės sugrįžo. Jiems patinka žirgai. Daug kas atvažiuoja ne tik pajodinėti, o tiesiog pabūti, pabendrauti su žirgais, nuplauti jiems kojas“, – pasakojo žirgyne trenere dirbanti Rima Naudžiūtė.

Penkiakovininkai jau sugrįžę

Šiuo metu savivaldybės tarnautojai aiškinasi, kokios galimos sankcijos laukia už iki kitų metų lapkričio galiojančios nuomos sutarties nutraukimą su A.Stankevičiaus vadovaujama bendrove „A projektai“. D.Ratkelis čia nieko blogo nemato ir teigia, kad V.V.Margevičienės pasiūlymo tikslas – žirgyną išlaikyti visuomenės poreikiams.

„Taip, žirgynas ir dabar tarnauja visuomenės poreikiams, bet siekiama, kad taip būtų ateityje ir niekas nebesugalvotų jo privatizuoti ar parduoti“, – V.V.Margevičienės gera valia neabejojo D.Ratkelis.

Žinia apie žirgynu besidominčius įtakingus žmones žirgyną nuomojančios bendrovės vadovo nė kiek nenustebino.

„Žirgynas – didelis objektas, tad jo norinčių yra. Gandų lygiu vis pasigirsta kalbų, kad kažkas nori perimti vadovavimą“, – sakė A.Stankevičius.

V.V.Margevičienė teigė, kad vienas iš jos siūlymo tikslų – penkiakovininkų sugrįžimas į „Marvos“ sporto bazę, kurioje anksčiau buvo ruošiama nemažai garsiausių šiuolaikinės penkiakovės sportininkų.

Didelį dėmesį žirgynui rodanti Seimo narė akivaizdžiai nepasidomėjo jo kasdienybe. Penkiakovininkai į žirgyną jau sugrįžę.