Dviem Gariūnų turgavietės prekeiviams už apgaulingai ir aplaidžiai vestą buhalterinę apskaitą teismas skyrė pinigines baudas. Teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prekeivių kaltę.
Nubaudė sutuoktinius
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu dviem prekeiviams sutuoktiniams K.M. ir L.M. skyrė pinigines baudas.
Pasak šią bylą tyrusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), vilnietis K.M. pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jam paskirta 100 MGL dydžio, 13 tūkst. litų, bauda.
Į paskirtą bausmę teismas įskaitė laikinojo sulaikymo vietoje pernai spalį išbūtą laiką – vieną parą. Galutinė bausmė vilniečiui – 98 MGL dydžio – 12,74 tūkst. litų bauda.
Prekeivis įpareigotas šią baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Prašė mažesnės bausmės
K.M. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirti mažesnę baudą, nei siūlo prokuroras.
K.M. sutuoktinė L.M. pripažinta kalta dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, jai paskirta 20 MGL dydžio – 2,6 tūkst. litų – bauda.
Teismas įpareigojo L.M. baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą
Teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. Jis buvo priimtas balandžio 6 d. ir įsiteisės po 14 dienų, jei nubaustieji nesikreips su prašymu į Vilniaus apygardos teismą surengti jų bylos svarstymo. Lietuvoje baudžiamasis įsakymas prilygsta apkaltinamajam nuosprendžiui.
Abiem prekeiviams paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės bus panaikintos įsiteisėjus nuosprendžiui.
Prekes vežė iš Kinijos
Ikiteisminį tyrimą dėl prekeivių A.M. ir L.M. atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba su Vilniaus apygardos prokuratūra.
Nustatyta, kad įtariamieji, 2010–2011 m. prekiaudami turėdami verslo liudijimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jie dokumentuose nurodydavo daug mažesnes prekių įsigijimo bei pardavimo kainas ir taip nuslėpdavo tikrąjį prekybos mastą, išvengdavo prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, taikomą, kai metinė apyvarta viršija 100 tūkst. litų sumą.
Išaiškinta, kad Gariūnų prekeiviai patys nuvykdavo į Kiniją ir už grynuosius pinigus be jokių apskaitos dokumentų įgydavo didelius kiekius įvairių prekių.
Vėliau jie kreipdavosi į organizuotos grupės vadovus, kad šie organizuotų Lietuvoje registruotos įmonės vardu tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Šiuose dokumentuose būdavo nurodomos keliskart mažesnės prekių įsigijimo kainos, nei yra iš tikrųjų, pavyzdžiui, vienos vyriškos striukės įgijimo dokumentuose kaina buvo nurodyta 3,34 lito, moteriškos striukės tik – 2,76 lito, nors tikroji drabužių vertė būdavo keleriopai didesnė.
K.M. tyrėjams pasakojo, kad daugelį metų turėdamas verslo liudijimą Gariūnų turgavietėje prekiauja vyriškomis ir moteriškomis striukėmis. 2010–2011 m. jis taip pat buvo įsigijęs verslo liudijimus ir jų pagrindu prekiavo. Prekybą iš dalies vykdė su žmona L.M., kuri, kaip ir jis, savo vardu buvo įsigijusi atitinkamus verslo liudijimus.
Atliekant tyrimą įtariamieji pripažino savo kaltę, sutiko savanoriškai atlyginti padarytą žalą ir į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 60 tūkst. litų. Pripažinus kaltę ir savanoriškai atlyginus žalą, Gariūnų prekeivių baudžiamoji byla buvo išskirta iš pagrindinės bylos ir perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kad teismas priimtų baudžiamąjį įsakymą.
Bylų bus daugiau
Praėjusių metų spalį Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba (FNTT) su Vilniaus apygardos prokuratūra, bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškino organizuotą grupę, susidedančią iš daugiau kaip 40 asmenų, kurie, kaip įtariama, nuo 2010-ųjų sausio iki 2011-ųjų rugsėjo, slėpdami mokesčius, Gariūnų turgavietėje prekiavo be apskaitos dokumentų.
Vykdant bendrą operaciją nusikalstamos veiklos organizatorių, vykdytojų ir padėjėjų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose buvo atlikta per 120 kratų. Darant kratas buvo rasti bei paimti nusikalstamą veiklą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, ribotos atsakomybės bendrovių banko sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos, daugiau nei 1,2 mln. litų grynųjų pinigų įvairia valiuta, kaip įtariama, gautų iš nelegalios prekybos.
Per bendrą operaciją buvo sulaikyti 53 įtariamieji, jiems pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine veikla, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Vienas pagrindinių įtariamųjų – Piotras Tkačiukas.
Šiuo metu FNTT Vilniaus apygardos valdyba su Vilniaus apygardos prokuratūra tęsia ikiteisminį tyrimą. Didelės apimties baudžiamojoje byloje įtariamieji jau atlygino daugiau kaip 200 tūkst. litų padarytos žalos valstybei, todėl artimiausiu metu ir kitų įtariamųjų bylas rengiamasi perduoti teismui.
Naujausi komentarai