Senamiesčio vaiduoklis virs užeiga

Apleistame Senamiesčio sandėlyje verda darbas, net dūmai rūksta. Iki rudens tikimasi atnaujinti pastato vidų, pakeisti stogą, o per tarptautines Hanzos dienas čia turėtų kunkuliuoti gyvenimas.

Iškart sužavėjo

"Kai įėjęs vidun pamačiau medinių kolonų galeriją, iškart supratau, kad noriu šio pastato. Sijos – šio statinio siela", – prisiminė Muziejaus gatvės 8-ojo namo naujasis savininkas Robertas Mikučiūnas.

Gaivinti Senamiesčio pastatą šiam vyrui, pasak jo paties, yra pomėgis, o pagrindinė veikla – farmacija. Iš Valstybės turto fondo vos prieš pusmetį apleistą sandėlį nusipirkęs kaunietis netruko pradėti tvarkymo darbus. Kiek kainavo šis pirkinys ir kiek planuojama į jį investuoti, šeimininkas neatskleidė.

Iš išorės pastatas atrodo tarsi avarinis: ant stogo ištįsę keli beržai, keliose vietose stogas įlūžęs, langinės nusvirę, fasado tinkas byra.

Statytas kaip sandėlis

Pastatas ir nebuvo statytas itin puošnus – estetika atitiko jo paskirtį. Plikus fasadus kiek pagyvina nedideli langai su langinėmis ir S raidės formos metaliniai stemplių galai.

Įžengus vidun nustebina šiandien netikėtas reginys. Milžiniška erdvė prismaigstyta masyvių medinių sijų, pasijunti lyg šimtamečių spygliuočių girioje. Maždaug 300 kv. m ploto erdvėje nėra pertvarinių sienų.

Iki penktojo mansardinio aukšto nusidriekusios medinės kolonos tebėra tvirtos, darbininkai tik atnaujina jų paviršių šlifuokliais. Skersiniai rąstai išpuvę tose vietose, virš kurių stoge riogso skylės.

Raudono mūro sienos viduje jau nuvalytos – tokia ir liks sienų apdaila, interjere atvirai bus matomos medžio sijos.

Kaip puošybos elementą žadama palikti ir medinį ratą, anuomet tarnavusį kroviniams kelti. Mat šis vienas masyviausių Senamiesčio statinių prieš 156 metus statytas kaip prekybinis sandėlis. Pastaruosius kelis dešimtmečius jis nebuvo naudojamas, prieš tai čia buvo restauratorių, o dar kiek anksčiau – vaistų sandėlis.

Kuria įvairius planus

Praeiviai pastebi, kad pro apleisto pastato stoge kyšantį metalinį kaminą rūksta dūmai. Pirmajame aukšte kūrenama mobilioji krosnis išduoda, kad viduje kažkas vyksta. Savininkas aiškino, kad pastatas įdrėkęs, dėl to džiovinamas.

Atnaujintas stogas, kaip ir anuomet, bus uždengtas molio čerpėmis, tiesa, jame bus įrengta daugiau švieslangių. Fasadas bus nutinkuotas, kur įmanoma, restauruotos ir paliktos tos pačios langinės.

Nors buvusio sandėlio langai nedideli, R.Mikučiūno tikinimu, visus juos atvėrus, patalpose natūralios šviesos pakaks. Pastato išorėje buvusio keltuvo vietoje galvojama jį atkurti, tarnausiantį kaip liftą.

Pirmajame ir antrajame aukštuose, vaizduotėje regi šeimininkas, veiks užeiga, joje vyks kultūriniai renginiai, džiazo vakarai. Trečiajame aukšte galėtų būti įrengtos apgyvendinimo patalpos, pavyzdžiui, atvykstantiems koncertuoti svečiams. Pastogėje esančius ketvirtą ir penktą aukštus šeimininkas galvoja skirti būsimosios įstaigos administracijos reikmėms, studijai.

Vis tik galutinis sprendimas, kaip bus pritaikytos daugiau kaip 1000 kv. m ploto užimančios patalpos, paaiškės ateityje. R.Mikučiūnas tikisi, kad iki kitąmet gegužę vyksiančios Hanzos šventės jis jau bus atviras visuomenei.

Istoriniai faktai

XIX a. pradžioje šiame sklype stovėjo mediniai statiniai. 1854 m., manoma, savininko Gotkevičiaus iniciatyva, pastatytas didelis, trijų aukštų mūrinis svirnas. XX a. pradžioje pastatą nuomojo miesto valdyba ir buvo įrengusi čia arsenalą. Per pirmąjį pasaulinį karą jį perėmė karinė valdžia, vėliau nuomojo Vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamentas. Iki 1985 m. statinys priklausė vyriausiajai farmacijos valdybai.