Vilniaus g. požeminėje perėjoje gėlėmis prekiaujančiam Ramūnui tenka stebėti ir širdį veriančias meilės dramas, ir matyti krauju aplaistytas grindinio plyteles.

Pats kuria puokštes

"Prekyba gėlėmis – šeimos verslas, – pasakojo 39 metų vyras. – Kartais jas pardavinėja mama, tačiau dažniau už prekystalio tenka stovėti pačiam."

Ramūnas užaugo tarp gėlių. "Kiek save pamenu, aš jas sodinu, raviu, skinu, jomis prekiauju. Negaliu sakyti, kad šis darbas man itin prie širdies. Juk pardavinėti gėles – ne vyrų reikalas, – juokėsi kaunietis. – Kita vertus, juk sakoma, kad vyrai – ir geriausi kulinarai, kirpėjai. Tai gal tuomet nieko baisaus."

Kauniečio šeima gėles augina, kuria puokštes. "Per daug metų jau spėjau įgusti, nieko čia sunkaus, bet kas sugebėtų", – apie savo sukurtas puokštes pasakojo vyras. Anot jo, pastarosiomis dienomis praeiviai vis rečiau renkasi lauko gėlių puokšteles, kurias prieš penkerius metus tiesiog šluote šluodavo.

"Dabar daugiausia perka rožes. Tiesą sakant, jos turbūt visada išliks lyderės", – pastebėjo Ramūnas. Ir jam pačiam rožės labiausiai patinka. "Ypač geltonos. Man visos geltonos gėlės patinka. Tai saulės, šilumos spalva", – pastebi kaunietis.

Kalbantis su pardavėju, Senamiesčio požeminėje perėjoje prie gėlių sustojo dvi garbaus amžiaus damos. "Norėčiau gvazdikų", – paprašė jos. Ramūnas paaiškino, kad gvazdikai dabar nežydi, tik po mėnesio prasidės jų sezonas. "Tada – rožių", – greitai apsisprendžia viena moterų. Joms nuėjus ponas Ramūnas šyptelėja. "Visada žmonės pageidauja to, ko nėra", – pastebėjo jis.

Konsultuojasi ir telefonu

Ramūnas įsitikinęs, kad tikrosios krizės miestiečiai dar nepajuto. "Gėles kauniečiai perka kaip pirkę. Tik vasarą, kaip visada, prekyba sumažėja. Mažiau yra progų sveikinti, daug žmonių išvažiuoja atostogauti. Daugiausiai pirkėjų sulaukiame pavasarį", – pasakojo kaunietis. Vyras užsiminė, kad iš gėlių verslo sunku išgyventi. "Tai labiau primena tradicija tapusį mūsų šeimos užsiėmimą, o ne pelno šaltinį. Be šio darbo, dar dirbu ir valdišką", – atskleidė jis.

Pasakodamas apie gėles perkančius kauniečius, vyras juokiasi, kad kai kurie klientai patys rinkdamiesi gėles nuolat konsultuojasi telefonu. "Bijo, kad nupirks ne tokias. Lietuviai savitai supranta jų dovanojimą. Juk taip mes parodome dėmesį. Tai ne materialus gestas. Anksčiau, būdavo, ateina žmogus, duria pirštu ir sako: "Šitų." O dabar renkasi neišsirenka", – stebėjosi pakitusiais įpročiais vyras.

Numetė gėles su laišku

Kol kalbamės su Ramūnu, prie vazų su gėlėmis prieina jauna porelė. Vaikinas paprašo kelių raudonų rožių ir įteikia jas savo išrinktajai.

Po kelių akimirkų jaunuoliams paėjus vos keletą žingsnių, mergina tėškia rožes į žemę ir pasileidžia bėgti. Vaikinas šūktelėjęs nulekia jai iš paskos. Ant žemės mėtosi ne tik ką tik pirktos rožės, bet ir prirašytas popieriaus lapas.

"Meilės laiškas", – iš karto spėja Ramūnas. Vyras priėjęs jį pakelia ir permeta akimis.

"Jis ją paliko", – kiek paskaitęs karčiai šyptelėja gėlių pardavėjas. Ramūnas pasakojo, kad dirbamas požeminėje perėjoje matė ne vieną gyvenimišką dramą.

Be jausmų proveržių, gėlių pardavėjui ne kartą yra tekę ir kraują nuo grindinio valyti, ir smulkius vagis drausminti. "Būna, prabėgdami kokie vaikigaliai išsitraukia kelias gėles ir nuskuodžia sau. Stambiausia vagystė – visa vaza gėlių", – prisiminė kaunietis.

Jis nesiskundžia dėl Senamiesčio perėjoje praleistų dienų. "Tik dėl saugumo būtų gerai, kad stebėjimo kameras įrengtų", – šypsosi Ramūnas.

Kauniečių komentarai

kaunietis
Dirbu Senamiestyje. Visada, kai reikia gėlių, perku tik šioje perėjoje. Labai gražios, nebrangios ir ilgai nevystančios. Nuolaidų neprašiau, bet kartą Ramūnas padarė ją.

R.N
Esu pirkusi čia rožių. Jos kainuoja pigiau nei kitur mieste. Ramūnas maloniai aptarnauja, pataria. Nemanau, kad jam ten geriausios salygos dirbti – skersvėjai, perėja nešvari. Taigi tos jo gėlės – tarsi papuošalas.

kaimynas
Gėlės išties nebrangios ir labai gražios, ypač šiandien daug rožių. Vyras visada nuolaidą padaro, su jo mama kur kas sunkiau susitarti.