Diskusijos, kur dėti jau pusę amžiaus kiekvieną šeštadienį ant Tauro kalno šurmuliuojantį antikvarinių vertybių ir sendaikčių turgų pradidėjus Profsąjungų rūmų rekonstrukcijai, duoda vaisių.

Patrauklus maršrutas turistams

Po miesto savivaldybės atstovų ir Vilniaus kolekcininkų klubo pirmininko Gintaro Urbono susitikimo vizijos, kur būtų galima iškeldinti prekeivius, įgavo realų vardą - nusitaikyta į Mokytojų namus.

Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis Mokytojų namus ir aplink juos esančią teritoriją vadina turgui perspektyviausia vieta.

Jei ši nuomonė sulauktų pasekėjų, nuo Tauro kalno sendaikčių turgaus prekeiviai ir kolekcininkai persikeltų į S.Moniuškos skverą prie Šv.Kotrynos bažnyčios, Lietuvos teatro, muzikos ir kino kiemą bei Mokytojų namus.

„Sendaikčių turguje lankosi tiek patys vilniečiai, tiek miesto svečiai. Turistams tai – atrakcija. Jei turgus persikeltų į Mokytojų namus, praturtintume ir suaktyvintume senamiestį“, - entuziastingai vizijomis dalijosi V.Martikonis.

Jei kalbos virstų realybe, šeštadienių rytais Vilniaus ir Klaipėdos gatvėse prisieitų riboti arba visai uždrausti eismą.

Investuoti – per brangu

Savivaldybės Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas pripažino iš pradžių aktyviausiai rėmęs idėją sendaikčių turgų perkelti į Tymo kvartalą. Tačiau derybų metu su prekeiviais nugalėjo argumentas turgui suteikti kuo sodresnį turistinį atspalvį. Be to, pašto ženklus ir monetas parduodantiems kolekcininkams reikalinga uždara patalpa su stogu.

„Tymo kvartale trūksta infrastruktūros, tualetų. Kadangi turgus vyksta tik kartą per savaitę, investicijos į tą erdvę būtų per didelės“, - aiškino M.Skarupskas.

Uždėtų kultūrinę ranką

Mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė tikino remianti sendaikčių turgaus veiklą. Tačiau tvirtai pažadėti, kad išskėstomis rankomis priims prekeivius, ji negalėjo. Girdi, prieš nusprendžiant reikia atsakyti į daugybę klausimų.

Esą pirmiausia būtina spręsti opią tualetų problemą ir nutarti, kur juos įrengti. Be to, Mokytojų namams reikėtų papildomų darbuotojų etatų, kurie šeštadieniais ūžiant turgui atliktų administratoriaus darbą.

„Tai išsprendžiami dalykai, todėl kalbėsimės, derėsimės. Mes netgi galėtume turgui suteikti kultūrinio skonio: paankstinti galerijos darbo laiką, organizuoti rankdarbių pamokas. Tarkime, tėtis domisi sendaikčiais, o mama su vaikais apžiūri parodas“, - idėją pasiūlė Z.Žepnickienė.

Pabaiga ar gero pradžia?

Vilniaus kolekcininkų klubo pirmininkas G.Urbonas atkreipė dėmesį, kad sendaikčių turgus kasmet privilioja vis daugiau smalsuolių ir klientų, todėl ieškant jam naujos erdvės derėtų įvertinti ir plėtros perspektyvą.

„Baisiai gaila ir nesinori trauktis, tačiau to nepavyks išvengti, todėl svarstome išeitis. Viliuosi, kad pabaiga virs kažko naujo ir gero pradžia. Tradicijos mus riša prie Tauro kalno, tačiau rūmai jau tikrai reikalauja renovacijos. Mokytojų namai – visai nebloga išeitis“, - kalbėjo G.Urbonas.

Manoma, kad sendaikčių turgus bus iškeldintas vos prasidėjus Profsąjungų rūmų rekonstrukcijos darbams. Greičiausiai – kitų metų viduryje.