„Senasis paštas“ patyliukais ištuštėjo. Darbuotojos perkeltos į prekybos centrą. Patalpų paskirtis – dar neaiški, bet jas įgijęs savininkas, greičiausiai vykdysiantis visai kitokią veiklą, pasižada antspauduoti laiškus, nors ir netikru antspaudu.

Kaukšėjo žirgų pasagos

Rotušės aikštės kampinis namas su rūsiu, susidedantis iš trijų korpusų ir statytas skirtingais laikotarpiais, šiandien apkarstytas įvairiausiomis iškabomis. Istoriniai šaltiniai byloja, kad daugiau kaip prieš tris šimtus metų kauniečiai, norėdami nusiųsti laišką, keliaudavo į tuometę pašto stotį, užėmusią didžiąją statinio dalį.

Anuomet korespondencija buvo gabenama žirgais, o stambesnės siuntos plukdomos laivais Nemunu ir Nerimi. Platūs arkos formos perėjimai vidiniame kieme žadina vaizduotę: kadaise čia kaukšėdavo paštą gabenusių žirgų pasagos, o tuomečiai paštininkai, tada vadinti pašto žygūnais, lekiojo lyg nutrūktgalviai.

XVII a. Kaunas tapo ne tik vietinio, bet ir tarptautinių pašto kelių sankryža: pro čia buvo gabenama korespondencija ir laikraščiai iš Karaliaučiaus, Rygos, Varšuvos, Maskvos, kitų miestų.

XVIII a. pradžioje, kai į Lietuvą įsiveržė švedų kariuomenė, Kauno pašto stotis buvo nusiaubta, o netrukus Napoleono kariai pastatą dar ir padegė.

Ilgainiui namas atiteko pirkliams, o naujasis paštas įsikūrė dabartinio Ryšių istorijos muziejaus vietoje, Rotušės aikštės pašonėje.

Renesansas – sovietmečiu

Senasis paštas atgimė tada, kai nebuvo buvo lengva gaivinti Lietuvos istorijos vertybes.

Sovietmečiu, 1967–1971 m., visas pastatas buvo restauruotas pagal architektės Dalijos Zareckienės projektą. Atkurti autentiški korpuso planai, tūriai, fasadai, sukurtas savitas interjeras.

Tiesa, pastate įsikūrė ir kitos, su pašto veikla nesusijusios įstaigos, čia ir dabar šeimininkauja paveldo institucijos, įvairios kitos organizacijos.

„Senajam paštui“ buvo atrėžta namo dalis pirmajame aukšte, pagrindinis įėjimas į paštą – iš M.Valančiaus gatvės. Iš pašto vestibiulio galima patekti ir į vieną gražiausių Kauno senamiesčio vidinių kiemelių.

Komfortas prieš sentimentus

Bendrovei „Lietuvos paštas“, kurios visos akcijos priklauso valstybei, turėtos patalpos viename gražiausių Senamiesčio namų tapo kilpa ant kaklo.

Nors jau prieš kelis amžius čia buvo antspauduojami laiškai, noras tai – pats seniausias paštas Kaune, įmonės vadovai nutarė jo atsisakyti.

„Norime, kad mūsų pašto skyriai būtų greitai ir lengvai pasiekiami. Dėl to naujus paštus atidarome klientams patogesnėse ir patrauklesnėse vietose“, – „Kauno dienai“ atsakė bendrovės „Lietuvos paštas“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Pasak jos, „Senajame pašte“ veikusį 33-iąjį pašto skyrių nuspręsta perkelti į prekybos centrą, nes senosios patalpos nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

Istorinėje aplinkoje – nepatogu

„Pastatas buvo labai senas, nebuvo įrengtos tinkamos šildymo, vėdinimo sistemos, visa įranga buvo labai nusidėvėjusi, todėl ir šio pašto klientams, ir mūsų darbuotojams šiose patalpose buvo nepatogu“, – argumentavo A.Jonušaitė.

Kadangi senosios Kauno 33-iojo pašto patalpos reikalavo didelių investicijų, pasak „Lietuvos pašto“ atstovės, bendrovė priėmė sprendimą jas parduoti.

„Lietuvos pašto“ veiklą prižiūri Susisiekimo ministerija, tačiau iš jos darbuotojų „Kauno diena“ nesulaukė paaiškinimų, ar nevertėjo „Senąjį paštą“ išsaugoti kaip unikalią pašto istorijos relikviją.

Išplatino viešą laišką

Didžioji dalis kauniečių, jau senokai nebevarstančių pašto durų, nespėjo suvokti, kad dingo dar vienas Kauno simbolis. Atsirado ir tokių, kuriems šis faktas neprasprūdo pro akis.

„Gruodžio 8 d. tyliai savo istoriją baigė Senamiesčio paštas, įsikūręs Rotušės a. 29. Taip tyliai, kad net kolekcininkai nesuskubo paskutinį kartą antspauduoti vokų senuoju pašto žymekliu“, – viešai išplatintame laiške pastebėjo kaunietė Dalia Draugelienė.

Jos įsitikinimu, tai buvo unikali vieta, alsuojanti kažkuo daugiau nei įprasti pašto skyriai.

„Tai buvo vieta su būtojo laiko nostalgija. Specialiu senovišku pašto spaudu pažymėti laiškai džiugino susirašinėjančiuosius, įgaudavo ypatingos vertės. Visuotinio kompiuterizavimo eroje ši sentimentali smulkmena tapo ypač reta ir brangi epistoliarijos mėgėjams“, – dėstė moteris.

Dingsta dar vienas simbolis

„Galbūt Vilniaus valdininkams senasis paštas atrodė moraliai pasenęs, nerentabilus... Tačiau Kaunui tai buvo vienas nedaugelio išlikusių savasties ženklų. Gaila, kad per neapsižiūrėjimą šis paštas nebuvo įtrauktas į saugotinų paveldo vertybių sąrašą. O gal tai buvo sąmoninga klaida?“ – retoriškai klausė laiško autorė D.Draugelienė.

Jai nesuprantama, kodėl miesto objektai, kuriems restauruoti išleidžiamos nemažos valstybinės lėšos, galiausiai pereina į privačias rankas.

„Pašto vietoje greičiausiai įsikurs dar viena kavinė ar eilinė kepyklėlė be istorinės atminties – tokių Senamiestyje apstu. “Senasis paštas„, turėjęs ypatingos dvasios ir simbolinės vertės miesto gyvenime, pasmerktas išnykti kaip daugybė kitų Kauno tapatybės ženklų. Taip atsitiko su legendine “Tulpe„, su analogų neturinčia “Teatro„ vaistine, taip kasdien vyksta su unikaliu Kauno mediniu paveldu“, – laiške apgailestavo D.Draugelienė.

Istoriją išnaudos rinkodarai

Po šio viešo laiško akmenis savo darže pajuto patalpas iš „Lietuvos pašto“ nupirkęs kaunietis Jonas Stadalninkas.

„Kai pirkome, planavome, kad čia bus maitinimo įstaiga, pavyzdžiui, nedidelis restoranas. Vėliau paaiškėjo, kad nėra sąlygų įrengti atitinkamą vėdinimo sistemą. Kadangi pastatas senas, saugomas, jame negalima daug keisti“, – paaiškino savininkas. Tad kol kas nežinia, kas įsikurs patalpose: kavinaitė, gurmaniškų prekių krautuvėlė ar dar kas nors.

Nepaisant to, kokia veikla bus plėtojama, J.Stadalninkas tvirtina, kad išsaugos ir puoselės pašto tematiką. Gal net labiau, nei tai darė „Lietuvos paštas“.

„Ilgą laiką čia buvo paštas, būtų nesąmonė tai sunaikinti ir kurti kažką nauja. Net rinkodaros požiūriu tai yra vertinga – manau, žmonėms įdomu ateiti ir pasižiūrėti, kaip atrodė paštas“, – dėstė naujasis patalpų savininkas.

Bus ir antspaudas

J.Stadalninkas pažadėjo, kad buvusio pašto patalpose bus galimybė įgyti ir išsiųsti atvirukus ir popierinius laiškus.

Netgi ketinama išsaugoti „Senojo pašto“ pavadinimą, antspauduoti korespondenciją specialiu antspaudu, tiesa, ne tuo, kurį naudojo pašto įmonė, bet kitu, stilizuotu.

Kadangi savininkai pripažįsta neturintys panašios veiklos patirties, tad tikisi dirbti su operatoriumi. Perparduoti patalpų, tikino pašnekovas, kol kas neketinama.

Po paveldo sargų kojomis

J.Stadalninko teigimu, interjeras ypatingai nepakis: kas įmanoma, bus restauruota, atnaujinta, bus pakeista santechnika. Mat paskutinis kapitalinis remontas darytas prieš keturis dešimtmečius.

Pirkti ar nepirkti buvusio pašto erdves, prisipažino pašnekovas, apsispręsti reikėjo greitai. Įsigyjant patalpas nebuvo aiškiai surašyta, kokiai veiklai jas bus galima pritaikyti, ką daryti galima, o ko – negalima. „Paskui pamatai, kad yra kitaip, nei prieš tai galvojai“, – šyptelėjo patalpų savininkas.

Kada žmonės galės atverti naujai sutviskėsiančios įstaigos duris, pasak J.Stadalninko, lems dokumentų tvarkymo ir remonto darbų sparta.

„Jau kai pirkome patalpas, buvo aišku, kad viskas bus griežtai prižiūrima“, – akis į viršų kilstelėjo pašnekovas. Buvusiose pašto patalpose puikiai girdisi antrajame aukšte įsikūrusio Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojų aukštakulnių batelių kaukšėjimas.

Visas namas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, bet pašto funkcija nėra įrašyta kaip saugotina vertybė.

Centriniame pašte – nuomininkai

Kokia ateitis laukia dar vieno sentimentų keliančio Kauno objekto – Laisvės alėjoje stūksančių Centrinio pašto rūmų, pastatytų 1931 m. pagal architekto Felikso Vizbaro projektą?

Objektas laikomas vienu svarbiausių Kauno tarpukario architektūros pavyzdžių ir pasižymi ne tik modernizmo bei tautinio stiliaus elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Atrodo, kad ir šiame unikaliame pastate netrukus šeimininkaus ne vien paštininkai. Mat dalis įstaigos administracijos darbuotojų jau yra iškeldinti iš savo kabinetų Laisvės alėjoje į patalpas miesto pakraštyje, Biruliškių gatvėje.

Pasak kalbintų kai kurių darbuotojų, apie iškraustymą iš patalpų buvo kalbama maždaug metus. Nenorėjusi nė vardo skelbti pašnekovė neabejojo, kad pastatas Kauno centre bus parduotas.

„Ar dėl kažkokio nuomininko įmonė atlaisvintų kabinetus ir išlėktų į laukus Biruliškių gatvėje?“ – svarstė ji.

Patikino, kad neparduos

„Lietuvos pašto“ atstovai paneigė po Kauną pasklidusius gandus, kad Centrinio pašto patalpoms dairomasi pirkėjo.

„Kauno centrinis paštas į naujas patalpas nebus perkeliamas ir pastatas nebus parduodamas. Administracijos darbuotojai į kitas patalpas buvo perkelti dėl efektyvesnio bendrovės valdymo. Iki perkėlimo į Biruliškių gatvę administracijos darbuotojams buvo skirta apie 1 300 kv. m ploto. Perkėlus į naujas patalpas, administracija užims tik apie 380 kv. m ploto patalpų. Laisvas Kauno centrinio pašto patalpas bendrovė nuomos“, – paaiškino „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai.

Pasak jos, administracijos kabinetai bus pritaikyti biurams, o likusios Centrinio pašto patalpos išliks tokios pat kaip iki šiol.

Komentaras

Svaigedas Stoškus

KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas

Funkcija labai dažnai neįrašoma į saugomų objektų vertybių sąrašą. Pašto funkcija – vietinės reikšmės dalykas, manau, tuo turėjo pasirūpinti Kauno paveldosaugos specialistai, o ne KPD. Juk kauniečiams aktualu, kad čia buvo paštas. Objektą nupirko padorus žmogus, sutarėme, kad išliks dalis pašto veiklos, tik tai nebus įmonės „Lietuvos paštas“ padalinys. Norint pardavinėti pašto ženklus nereikia gauti licencijos kaip kad alkoholiui. Jei „Lietuvos paštui“ neapsimokėjo pastatą išlaikyti, tai ir nepriversi jo. Jei pašto realiai nėra, negi priversi saugoti funkciją? Patalpos nugyventos, ačiū Dievui, kad „Lietuvos paštas“ iš jų išsikėlė. Interjero sugadinti nelabai įmanoma, nebent pataisyti, sukurti gražesnį, su istorija.