Vilniuje, Peteliškių gatvėje, gyvenanti senjorė Regina P. savo butą įvairiomis šiukšlėmis užpildė kone aklinai. Moters kaimynai nebežino, ko griebtis, o atsakingos tarnybos taip pat neskuba į pagalbą.

Nepakenčiama smarvė

Vieno kambario bute penktame aukšte gyvenanti 82 metų senolė seniai išvedė iš kantrybės kaimynus. Nuo bute sukauptų šiukšlių, tempiamų iš bet kur, o dažniausiai – iš konteinerių, kone visas namas pradvokęs.

Blogiausia – gyvenantiems tame pačiame aukšte ir buto tiesiai po senolės butu gyventojams. Pastarasis yra nuomojamas ir, kaimynų teigimu, nuomininkai keičiasi kas keletą mėnesių. Tolesni kaimynai su smarve bando kovoti užklijuodami ventiliacijos angas. Namo gyventojai ne kartą rašė skundus.

„Pasirašiau ir aš, nors mes esą draugės – abi globojame gyvūnus, bet taip negalima, smarvė neįmanoma. Po to ji pusę metų su manimi nekalbėjo“, – pasakojo toje pačioje laiptinėje butą turinti ponia Janina.

„Senutė kaupia įvairias atliekas ir šiukšles. Jos butas užverstas rakandais iki pat langų viršaus, tai matosi net iš kiemo. Šis butas neabejotinai yra ligų ir parazitų židinys. Butas yra viršutiniame aukšte, net iš lauko matyti, kaip tenai laksto pelės. Dėl to kenčia visi kaimynai, parazitai bėgioja po visą namą. Prašau spręsti šią problemą, butą būtina išvalyti, o senutę priverstinai gydyti“, – į Vilniaus miesto savivaldybę su skundu kreipėsi namo gyventojai.

Skundžiasi ne pirmą kartą

Tačiau šis skundas – ne pirmas, o senolės kaimynė pasakojo, esą atvykę savivaldybės darbuotojai tik pečiais pagūžčiojo, neva tas butas – moters nuosavybė, ir tiek. Tačiau šią savaitę socialiniai darbuotojai tikrai nuvyko pas senolę.

„Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojams šis atvejis nebuvo žinomas. Socialiniai darbuotojai vakar apsilankė nurodytu adresu. Buto durų niekas neatidarė, laiptinėje blogo kvapo nesijautė, durys buvo tvarkingos, – pasakojo Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė. – Socialiniai darbuotojai bendravo su kaimynais, kurių teigimu, senolė šiukšles kaupia apie 20 metų. Savo šeimos sukūrusi nebuvo, artimiausias asmuo yra senolės sūnėnas, kuris retkarčiais ją aplanko. Socialiniams darbuotojams pavyko su juo susisiekti telefonu. Per pokalbį paaiškėjo, kad sūnėnas bando padėti spręsti susidariusią situaciją: spalio 2-ąją buvo išvežta 16 šiukšlių maišų, buvo tvarkoma ir vakar. Socialiniai darbuotojai kartotinai lankysis pas moterį dėl socialinės situacijos įvertinimo ir kompleksinės pagalbos organizavimo bei teikimo.“

Patyrė šiurpią netektį

Reginos P. kaimynė Janina papasakojo viską, ką žinanti. Visų pirma moteris pabrėžė, kad Regina – geras žmogus, pasirengęs padėti kitiems, kuo tik gali.

„Ji yra tikrai protinga, buvusi gražuolė, medikė, 30 metų dirbo ligoninėje. Jos ir dabar nepamiršta kolegos. Taip jau atsitiko gyvenime. Turėjau draugą policininką. Vieną dieną jis atėjo pas mane, sako: “Įpilk „čierkelę“, labai bjaurų dalyką šiandien turėjau.„ Pasirodo, jis tądien rado ir iš upės ištraukė nupjautas bei viela surištas moters kojas. Vėliau paaiškėjo, kad jos buvo Reginos jaunesniosios sesers. Tai ją, man atrodo, labai paveikė“, – gūdžią istoriją pasakojo 32 metus Peteliškių gatvėje gyvenanti Janina.

Kaimynės manymu, jeigu ne kaupimo manija, nebūtų jokių kitų problemų. „Regina visiškai neturi skolų, už viską sumoka. Net telefoną turi ir už jį moka, nors jis palaidotas po krūvomis šiukšlių ir niekada nenaudojamas. Viena tik bėda yra tas šiukšlių kaupimas. Neįsivaizduoju net, kur ji miega, – šiukšlėmis užgrūstas visas butas“, – sakė pašnekovė.

Šiukšlių, nereikalingų daiktų kaupimo atvejai dažnai priskiriami prie obsesinių-kompulsinių sutrikimų, kuriems būdingos įkyrios mintys ar veiksmai. Vienas kompulsinio sutrikimo simptomų – nereikalingų daiktų kaupimas, galintis išvirsti į maniją: tada ligonis renka nereikalingus daiktus, jais užpildo visą butą.

Šiemet – keliolika panašių atvejų

Vilniaus miesto socialinės paramos centras šiemet turėjo keliolika atvejų, kai socialiniai darbuotojai dėl asmenų nesitvarkymo namuose, higienos nesilaikymo, šiukšlių kaupimo, naminių gyvūnų nepriežiūros bei kitų socialinių problemų pagal sudarytą kompleksinės pagalbos planą organizavo ir teikė pagalbą.

Panašių problemų turintiems asmenims dažnai padeda šeimos nariai, giminaičiai, jeigu tokių nėra – socialinių įstaigų darbuotojai. Centro direktorė S.Jankauskaitė papasakojo, kaip tai daroma.

Paprastai asmenims siūloma pagalba į namus ar dienos socialinė globa jų namuose. Jeigu jie nebegali savarankiškai gyventi savo namuose, tvarkomi dokumentai dėl ilgalaikių socialinių paslaugų teikimo globos institucijoje, tačiau neretai asmenys, neadekvačiai vertindami aplinką ir savo situaciją, šių paslaugų atsisako, o priverstinai teikti socialinių paslaugų nėra galimybių.

Sprendžiant panašius atvejus vien socialinių darbuotojų pastangų nepakanka, dažniausiai būtina ir sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Kylant įtarimų dėl asmenų psichinės sveikatos būklės, socialiniai darbuotojai organizuoja kompleksinės pagalbos teikimą – kreipiamasi į Vilniaus miesto poliklinikų psichikos sveikatos centrus dėl asmenų sveikatos būklės įvertinimo, ir, esant reikalui, gydymo skyrimo. Dėl būsto išvalymo bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijų specialistais, gyvenamąsias patalpas eksploatuojančiomis įmonėmis, bendrijomis.

Jei asmuo dėl savo psichinės ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kreipiamasi į teismą dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Tačiau priverstinai iškraustyti šių asmenų negalima.