Prekyvietė ant Tauro kalno skaičiuoja paskutines dienas – vietoj buvusių Profsąjungų rūmų iškilus daugiafunkciniam pastatų kompleksui, prekeiviai bus priversti ieškoti kitos vietos.

Laukia ryžtingi pokyčiai

Po Vėlinių paaiškės, pagal kokį projektą bus tvarkoma Vilniaus Tauro kalno teritorija ir rekonstruojami buvę Profsąjungų rūmai, kuriuos nuosavybės teise valdo bendrovė "VIPC Vilnius".

Spalio 30 d. iš miesto architektų ir urbanistų sudaryta vertinimo komisija susipažins su 20 projektų, kuriuose numatyta teritorijos tarp Pamėnkalnio, K.Sierakausko, M.K.Čiurlionio ir Tauro gatvių plėtra. Ekspertai išrinks geriausią projektą, pagal kurį artimiausiu metu planuojama tvarkyti merdinčią aplinką.

Rūmus, pagal konkurso laimėtojo projektą, žadama rekonstruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Planuojama įrengti parodų sales, bibliotekas, patalpas visuomeninėms organizacijoms, vėliau svarstoma įkurti ir dvi koncertų sales.

Tai reiškia, jog prasidėjus statybos darbams ant Tauro kalno beveik dešimtmetį kiekvieną šeštadienį veikiantis sendaikčių turgus bus iškeldintas.

Prilygtų istorinei netekčiai

"Vilniaus dienos" kalbinti prekiautojai antikvarinėmis vertybėmis, kolekciniais daiktais ir sendaikčiais įsitikinę, jog tai būtų didžiulė kultūrinė netektis.

Tokios nuomonės laikosi ir Vilniaus kolekcininkų klubo, įsikūrusio Profsąjungų rūmuose, narys Stasys Paškevičius.

"Turgus ant Tauro kalno yra Lietuvos kultūros dalis, materialioji jos pusė. Tai išskirtinė vieta, į kurią kiekvieną šeštadienį iš skirtingų šalies miestų bei šalių kaimynių plūsta prekeiviai. Ją žino ir užsienio turistai. Tai daugelio metų įdirbis, todėl iškeldinti būtų netektis. Beveik toks pats, kaip uždaryti Kauno istorijos muziejų", – kalbėjo S.Paškevičius.

Anot jo, vien informacijai paskleisti apie naują turgaus vietą prireiktų kelerių metų. Vis dėlto ir tuomet neabejotinai atsirastų žmonių, kurie sendaikčių turgaus ieškotų ant Tauro kalno.

Nuomonės išsiskiria

Tačiau ne visi šeštadienio popietes leidžiantys ant Tauro kalno laikosi tokios nuomonės. Antai vilnietis Gediminas tvirtino, jog nesisielotų, jei turgus būtų iškeltas kitur – ši vieta nėra ideali prekybai.

"Svarbiausia, kad vieta būtų patogi, erdvi ir žinoma miestiečiams bei turistams. Tebūnie apmokestinama, bet kad nebūtų ženklų, draudžiančių stovėti, prekiauti", – argumentus dėstė Gediminas.

Tačiau, anot jo, jei sendaikčių turgui skirtų tokių kriterijų neatitinkančią vietą, būtų blogai, nes dauguma pirkėjų jos paprasčiausiai nerastų. Vyriškis įsitikinęs, jog vienas iš svariausių kriterijų turėtų būti sostinėje žinoma teritorija.

Paklaustas, ar bandytų kovoti su sprendimu iškeldinti visus prekeivius kitur, vyriškis tvirtino, jog prekybininkai greičiausiai nesiimtų tokios iniciatyvos, kadangi neturi juos vienijančios profesinės sąjungos.

Valdžia ieško kompromiso

Šeštadienį sendaikčių turguje sutiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas tikino, jog šiuo metu kaip tik svarstoma, kur būtų galima iškeldinti prekeivius.

Valdininko teigimu, savivaldybė regi dvi vizijas. Pirmoji – Tymo kvartalas, kuriame ketvirtadieniais vyksta ekologiški turgūs. Esą šeštadieniais ten galėtų rinktis ir sendaikčiais, kolekcinėmis vertybėmis, meno kūriniais ir kitais vertingais daiktais prekiaujantys žmonės.

Antroji vizija – Senamiesčio teritorija. Svarstoma, kad prekeiviai galėtų rinktis Vokiečių arba Didžiojoje gatvėse ar net Vilniaus mokytojų namų kiemelyje.

Anot jo, savivaldybė yra linkusi ieškoti kompromiso su čia dirbančiais prekeiviais, jų atstovais ir rasti visiems priimtiną sprendimą.

Paklaustas, ar svarstoma galimybė baigus tvarkyti Tauro kalno teritoriją čia vėl grąžinti prekeivius sendaikčiais, M.Skarupskas negalėjo atsakyti. "Tai priklausys nuo Profsąjungų rūmų savininkų pozicijos", – teigė valdininkas.