Vienas vyriausių Lietuvos karininkų kavaleristų – dimisijos majoras Juozas Vainauskas, pažymėdamas savo 100-ąjį gimtadienį, galingu balsu traukė seną karinę dainą.

Jubiliatas laimingas priėmė Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) kapeliono mjr. Alfonso Buloto įteiktą popiežiaus Benedikto XVI paveikslą su Šv.Tėvo įrašytu palaiminimu.

J.Vainauskas augo gausioje ūkininko šeimoje, Gasčiūnų kaime, Joniškio valsčiuje. Baigęs 1938 m. Lietuvos Prezidento Antano Smetonos karo mokyklą Kaune, jaunesnysis leitenantas buvo paskirtas į Alytaus Lietuvos Kunigaikštienės Birutės II ulonų pulką. Dabar jis yra vienintelis gyvas to pulko karininkas, gerai prisimenantis ir istorinį Lietuvos kariuomenės 1939 m. spalio 27 d. žygį į lenkų okupuotą Vilnių.

Tai, pasak 100-mečio liudytojo, buvo liūdnas įvykis – visi suprato, kad rusams už grąžintą Vilnių reikės paaukoti Lietuvos nepriklausomybę. Dar liūdniau buvo, kai po Vilniuje vykusio iškilmingo kariuomenės parado ulonus pasiuntė į Valkininkus praleisti į Lietuvą įžygiuojančių sovietų.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, buvusio Lietuvos karininko gimtinės daržinėje vieną naktį nakvojo 20 partizanų. Pasak iš to paties Gasčiūnų kaimo kilusios Julijos Auksoraitienės ir Irenos Liucijos Kerelytės, vienas iš apylinkės gyventojų pranešė apie tai enkavedistams, ir visi partizanai buvo sušaudyti. Moterys anuomet matė jų kūnus, numestus Joniškio aikštėje.

Šis įvykis prisidėjo prie to, kad buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas J.Vainauskas būtų represuotas – nuteistas 25 metus kalėti Sibiro lageriuose.

Gyvenimo audrų laužytas, bet nepalaužtas šimtametis ir dabar kiekvienam pataria: „Nesipykite su likimu.“

Dabar buvęs ulonas gyvena ne tik unikaliais prisiminimais – jis noriai skaito knygas, sprendžia kryžiažodžius, klausosi muzikos, žiūri televizijos laidas, labai domisi politiniais įvykiais ir šalyje, ir užsienyje, džiaugiasi dukra Nijole, vaikaičiu ir dviem vaikaitėmis.