Kaip BNS teigė  Signatarų namų vyresnioji muziejininkė Sandra Germanavičiūtė, po dviejų savaičių Aktas bus pervežtas į Lietuvos valstybės istorijos archyvą (LVIA), vėliau turėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, o vėliau, pagal dabartinius susitarimus, turės būtų grąžintas savininkui – Vokietijos archyvui.

„Iki lapkričio 15-osios yra ta standartinė data, kuomet jis baigia eksponavimo laiką. Šie metai yra paskutiniai, kai jis yra istorinėje vietoje, Signatarų namuose, kur jis buvo pasirašytas, priimtas. Tad lankytojams yra paskutinė galimybė jį pamatyti istorinėje vietoje. Kviečiame visus išnaudoti galimybę apsilankyti nemokamai šį, paskutinį mėnesio sekmadienį“, – teigė muziejininkė.

Signatarų namai lapkričio 13 dieną rengs ir atsisveikinimo su Aktu ekskursijas.

Vasario 16-osios Aktas su trumpomis „poilsio“ pertraukomis archyve, Signatarų namuose buvo eksponuojamas ketverius metus.

Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį.

Pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje.

Iki šiol nesutarta, ar Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėtų likti Lietuvoje visam laikui.

Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.