Dviaukštis šešių butų namas V.Grybo gatvėje nebėra sąskaitų už šildymą rekordininkas. Bendromis namo administratoriaus ir gyventojų pastangomis vasarį pavyko sutaupyti 15 proc. šilumos energijos.

Mokės 300 litų mažiau

Nuslūgę sausio šalčiai ir sušilęs vasaris vilniečiams leis atsikvėpti. Daugiabučių gyventojus pasieks kiek mažesnės sąskaitos už šildymą. Jos gal ir nedžiugins, bet šokiruoti irgi neturėtų.

V.Grybo gatvės 24 numeriu pažymėto namo gyventojai, praėjusį mėnesį už šilumą pakloję kone visą pensiją, gali mažumėlę pralinksmėti. Sausį išlaidos 60 kv. m ploto buto šildymui siekė 827, 36 lito, o šį mėnesį tam teks atseikėti trimis šimtais mažiau – 539,39 lito.

Susitraukusios sąskaitos – ne tik švelnesnių orų rezultatas. Antai Popieriaus gatvės 82-ame name, kuris vasarį suvartojo daugiausia šilumos energijos, sąskaitos 60 kv. m. ploto butui, palyginti su sausio mėnesiu, buvo 200 litų mažesnės. Net 100 litų daugiau V.Grybo gatvės gyventojams padėjo sutaupyti namo prižiūrėtojų rūpestis.

Bendrovės "Antakalnio ūkis" atstovas, 24 numeriu pažymėto V.Grybo gatvės namo priežiūros vadybininkas Mindaugas Venckus užtikrino, kad bent didesnio šilumos efektyvumo pasiekta sumažinus energijos vartojimą ten, kur jo nereikia: išmontavus radiatorius namo rūsyje, sumažinus jų skaičių laiptinėje.

Pinigus rijo džiovykla

Sumažinti nuostolius padėjo ir pokalbiai su gyventojais apie elementarius, buitinius šilumos taupymo būdus. "Ateini, žiūri, storiausia užuolaida nuleista iki pat žemės ir net užtraukta. Tokiu atveju radiatorius šildo namo sieną, o ne kambarį. Kaip butas gali šilti, jei radiatorius užgriozdintas lova, spintelėmis", – svarstė M.Venckus.

Ydinga šildymo sistema

Sename name bėdų yra ir daugiau. Stogas kiaurai perpučiamas, namo šildymo sistema – viršutinio paskirstymo: iš šiluminio mazgo šiluma pirmiausia keliauja į nenaudojamą skylėtą palėpę, tada pasiskirsto ir tik paskui leidžiasi į butus. "Šilumos nuostoliai per palėpę milžiniški. Siūlytume viršutinio paskirstymo sistemą naikinti ir įdiegti dvivamzdę, kad vanduo į palėpę net nekiltų, o antrame aukšte radiatoriais iškart grįžtų atgal", – aiškino bendrovės "City Service" projektų vadovas Rimvydas Juodis.

Be to, pravartu būtų butuose įdiegti reguliuojamus radiatorius. "Kartu siūlome dalyvauti būsto modernizavimo programoje, per kurią būtų galima įgyvendinti daugiau priemonių, gauti lengvatinį kreditą ir pasinaudoti valstybės parama. Tada pavyktų apšiltinti palėpę, susitvarkyti namo fasadus", – dėstė R.Juodis.

Ryšis bent dalinei renovacijai

Šildymo modernizavimas galėtų kainuoti apie 20–25 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad vertinant kone tūkstantį litų per mėnesį siekiančias sąskaitas, investicija atsipirktų per maždaug penkerius metus.

Tačiau didžiuma V.Grybo gatvės 24 numeriu pažymėto namo gyventojų – pensininkai. Jiems sunku įvertinti seno namo nusidėvėjimą ir ieškoti, kaip sumažinti dėl senstančių konstrukcijų augančias šilumos sąnaudas. Netgi skaisčiai purpurine spalva nudažytos termovizinės nuotraukos jų neįtikina, kad namo sienos kiauros.

"Per langus, duris šiluma gal ir išeina. Bet per sienas – tikrai ne", – įsitikinusi namo gyventoja Anelė Vorotnikova. Maždaug 500 litų sąskaitos už šildymą jai – įprastas dalykas. "Tačiau sausis buvo labai šaltas, tokios žiemos jau seniai nematėme", – kalbėjo moteris.

Į laiptinę išėjusi jos kaimynė pridūrė: "Nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati. Šiltai gyvendami džiaugėmės ir negalvojome, kad reikia sumažinti šildymą." Tiesa, pamokslą išsakiusi moteris pati į laiptinę išėjo trumpomis rankovėmis.

Nors ir lėtai, šio namo gyventojai pamažu linksta prie to, kad būtų atlikta bent dalinė namo renovacija. Per mėnesį namo prižiūrėtojai jau surengė tris susirinkimus ir sutarė apskaičiuoti šilumos sistemų atnaujinimo sąnaudas. Žurnalistams lankantis name, tarp svečių išvydę namo priežiūros vadybininką gyventojai nekantriai klausinėjo, ar jau prasidėjo susirinkimas – jame turėjo būti pateikti modernizavimo siūlymai.