„Paskutines tris savaites COVID-19 situacija buvo gan stabili, tačiau nuo praeitos savaitės vidurio stebime stabiliai didėjančius hospitalizuojamų pacientų skaičius ir lovų užimtumas, deja, didėja“, – žurnalistams pirmadienį teigė V. Pečeliūnas.

„Šią savaitę jau, deja, teks lovų skaičių, skirtų COVID-19 pacientų gydymui, didinti ir reanimacijos skyriuose ir aktyvaus gydymo skyriuose“, – taip pat informavo jis.

Gydytojo teigimu, pagrindinė problema yra tai, kad didinant COVID-19 pacientams skirtus resursus atitinkamai kenčia ne COVID-19 pacientų gydymui skirti resursai.

Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta jau apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame, jog tų lovų poreikis COVID-19 pacientams gydyti tikrai išaugs.

„Mes galime atidaryti daug dar tų lovų, bet atitinkamai jau šiuo metu yra ta situacija, kai toliau didinant COVID lovų skaičių pradės kentėti ne COVID-19 pacientų gydymo galimybės“, – sakė V. Pečeliūnas.

„Iš pirmo žvilgsnio ta situacija nėra kritinė, bet apytiksliai 200-250 lovų yra tas kiekis, kur dar nedaro įtakos kitų paslaugų teikimui. Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta jau apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame, jog tų lovų poreikis COVID-19 pacientams gydyti tikrai išaugs“, – taip pat akcentavo jis.

V. Pečeliūno teigimu, didžioji dalis Santaros klinikose hospitalizuotų pacientų yra neskiepyti. Vis dėlto, pasak jo, pastaruoju metu atsiranda ir vakcinuotų pacientų, kuriuos prireikia hospitalizuoti.

Santarų klinikų direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Bet vėlgi, jeigu vertintume, tuos pacientus, kurie guli reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, turime duomenis jau už rugpjūčio mėnesį, tai iš 27 pacientų, kurie per rugpjūčio mėnesį buvo paguldyti, pilną vakcinacijos kursą yra gavęs tik vienas pacientas“, – atkreipė dėmesį jis.

Gydytojas taip pažymėjo, kad vasaros laikotarpiu buvo pastebėta aiški tendencija, jog hospitalizuojami vis jaunesni pacientai.

„Jeigu vėl pažvelgtume į reanimacinių pacientų duomenis, tai pusė pacientų, kurie gydėsi reanimacijoje, buvo jaunesni nei 61 metų amžiaus ir 30 proc. buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tarp tų jaunesnių kaip 50 metų pacientų tik vienas turėjo rimtų gretutinių ligų“, – teigė V. Pečeliūnas.

„Vadinasi, net ir santykinai jauni pacientai, nesergantys kažkokiomis sunkiomis ligomis, jeigu jie neskiepyti, jie tikrai turi ženklią riziką patekti ir į reanimacijos skyrių“, – pridūrė jis.