Vokiečiai 1944 m. kovo 27–28 d. IX forte nužudė 2 tūkst. mažųjų Kauno geto gyventojų.

Žudikai pasinaudojo tuo, kad suaugusieji žydai dieną buvo darbe. Tad surinko vienus paliktus vaikus, prieš tai glaudžiu žiedu apdairiai apsupę getą, kad kuri nors auka nepaspruktų. Mažieji kaliniai, pajutę pavojų, slapstėsi kur kas galėjo, tačiau okupantai su šunimis juos surasdavo net ir po grindimis įrengtose slėptuvėse. Tad tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems.

Dabartiniam Chasidų religinės bendruomenės pirmininkui Jakovui Lopianskiui per akciją buvo ketveri. "Kai į gatvę įvažiavo vokiečių automobiliai, iš jų sklido garsi muzika. Dalis vaikų išbėgo į gatvę smalsaudami, kas dabar bus. Kadangi mūsų tėvų nebuvo, tai mus prižiūrėjo vienuolikmetis giminaitis Danielius Labanauskas. Pamatęs, kad kareiviai pradėjo rinkti gatvėje vaikus, mus paslėpė buto krosnyje įrengtoje slėptuvėje. Mūsų gelbėtojas dabar gyvena Izraelyje", – tvirtino J.Lopianskis.

Vilnietį Tobią Jafetą nuo tikros pražūties išgelbėjo… triušiukai, kuriuos berniukas augino namo palėpėje. Mat vokiečių kareiviai taip susidomėjo gyvūnėliais, kad nepastebėjo čia pat pasislėpusio vaiko. Dabar užsienyje gyvenančią Avivą Miler per kruviną akciją išgelbėjo… vokiečių kareivis, pats paslėpęs našlaitę vieno namo palėpėje.

"Šiandien mes pagerbiame atminimą ne tik Kauno mažųjų kankinių, bet ir kitų maždaug pusantro milijono jų bendraamžių, kuriuos sunaikino naciai įvairiose Europos šalyse. Kartu niekada neužmiršime to, kad Lietuvoje karo metais buvo išgelbėta 2 ar net 3 tūkst. žydų tautybės vaikų", – pažymėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.