Butų pirkimo grąžintinų namų nuomininkams laikotarpį Kaune lydėjo skandalai ir įtarimai. Teisėsauga juos netikėtai priminė šiomis dienomis. Du buvusius Kauno administracijos vadovus, susirengusius į Seimą, užgriuvo nemalonumai.

Šiomis dienomis buvusiems Kauno savivaldybės administracijos vadovams Vygantui Gudėnui ir Robertui Stanioniui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė nuo pirmadienio, spalio 15 d., panaikinti jų teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą balsavo devyni VRK nariai, susilaikė trys.

Įtarimai kandidatams

Temidės rūstybę V.Gudėnas ir R.Stanionis užsitraukė dėl butų pirkimo grąžintinuose namuose gyvenantiems žmonėms 2006–2007 m. Iš viso šioje byloje yra 10 įtariamųjų, tarp jų – du notarai. 

Manoma, kad butai galėjo būti perkamai brangiau nei rinkos kaina ir nebuvo garantuota nepilnamečių gyventojų teisinė apsauga. Be to, prokurorų teigimu, įtariama, kad brangesnius butus gavę žmonės nebuvo tinkamai įpareigoti per 10 metų sumokėti būsto kainos skirtumą savivaldybei.

Pažirę milijonai

Pradėjus grąžinti tarpukario laikų nuosavybę, Kaunas šalyje išsiskyrė didele paveldėtojų gausa. Grąžintinuose namuose gyveno apie 2500 šeimų. Šie žmonės įvardyti nuomininkais.

Kaip su jais pasielgti galutinai išaiškino ir baigė diskusijas 2003 m. priimtas Konstitucijos Teismo sprendimas: nuosavybę grąžinti būtina.

Nuo tada valstybė Kauno savivaldybei kasmet pažerdavo milijonus litų pirkti būstus nuomininkams, po to – ir naujų daugiabučių statybai. Kaune nuomininkams aprūpinti būstu išleista per 200 mln. Vyriausybės skirtų pinigų.

Aukso kasyklos

Plūstančias milijonines lėšas lydėjo skandalai. Netvarką ir chaosą tada įkurtame Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje akcentuodavo Seimo kontrolieriai, savivaldybės auditoriai. Visi pabrėždavo, kad savivaldybėje daug netvarkos, kalbėta netgi apie dokumentų klastojimo atvejus.

2005 m. meras Arvydas Garbaravičius kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tačiau teisėsauga tada pasirodė bejėgė prieš gerai sukonstruotas aferų schemas.

Nuo 2003 iki 2007 m. Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininku dirbęs Stasys Žirgulis prisimena ne vieną svarstytą įtartiną atvejį.

„Buvo atvejų, kai savivaldybė perka iš privataus žmogaus vieno kambario butą už 90 tūkst. litų, o po to iš nekilnojamojo turto bendrovės analogišką būstą kažkodėl jau perka už 120 tūkst. litų“, – pasakojo S.Žirgulis.

Savivaldybė pralenkė rinką

Pavarčius 2004–2005 m. sandorių dokumentus susidaro įspūdis, kad Kauno savivaldybei nekilnojamojo turo bumas prasidėjo dvejais metais anksčiau nei rinkoje.

Pavyzdžiui, Taikos prospekte, Kovo 11-osios gatvėje blokiniuose senos statybos namuose esantys dviejų kambarių butai pirkti po 145–165 tūkst. litų, nors rinkoje tada niekas už juos nemokėjo daugiau nei 100 tūkst. litų.

Savivaldybė už perkamus butus 2004–2005 m. mokėjo tokiomis kainomis, kokios rinkoje atsirado tik po poros metų – 2007–2008-aisiais.

Kėlėsi į prastus butus

Kauniečiams, susigrąžinusiems namus, savivaldybė skirdavo lėšų jų remontui. Nuomininkai savo gerove turėjo rūpintis patys.

Tuomečio Grąžintinų namų gyventojų teisių gynimo komiteto pirmininkas Henrikas Adolfas Kebeikis tvirtino, kad žmonėms būdavo skiriami labai apleisti būstai. „Aš, persikėlęs į paskirtą butą, turėjau rasti daug lėšų, kad susikurčiau bent pakenčiamas buities sąlygas“, – prisimena H.A.Kebeikis.

Jis tvirtino, kad kai kurie grąžintinų namų savininkai sugebėjo pasipelnyti dvigubai.

„Turėjusieji gerų ryšių su savivaldybe sugebėjo atgauti nuosavybę ir dar gauti būstą, nes gyveno kito savininko grąžintiname pastate, nors įstatymai to ir neleido“, – teigė H.A.Kebeikis.

Buvusi Kauno administracijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Matekonienė atsimena, kaip sustabdė būstų grįžtantiems tremtiniams pirkimą.

„Nuvykusi pažiūrėti, kaip atrodo tie planuojami pirkiniai, buvau šokiruota: tai buvo labai apleisti kambarėliai bendrabučio tipo namuose. Buvo išniekinta graži idėja kviesti į Lietuvą tremtinių palikuonis“, – kalbėjo J.Matekonienė.

Skandalingi daugiabučiai

S.Žirgulis pasakojo, kad valdininkų parengti dokumentai viešiesiems pirkimams keldavo įtarimų, bet įrodyti, kad tai – afera, būdavę labai sunku. „Dokumentai buvo paruošiami labai tiksliai ir neprieštaravo formaliems įstatymams“, – sakė S.Žirgulis.

Todėl jis buvo vienas tų, kurie įrodinėjo, kad grąžintinų namų nuomininkams labiau apsimoka statyti daugiabučius, nei supirkinėti butus visame mieste. „Tačiau ir ši idėja virto į skandalą,“ – apgailestavo S.Žirgulis.

42 mln. litų kainavę 2009 m. K.Veverskio gatvėje pastatyti trys daugiabučiai jau po kelių mėnesių buvo keikiami naujakurių dėl iš visų kampų pradėjusio lįsti broko.

„Vienas 40 butų daugiabutis kainavo daugiau kaip 13 mln. litų. Pasidomėjau, kiek kainuoja statybos privačiame sektoriuje. Sužinojau, kad kiek anksčiau nei savivaldybės daugiabučiai Savanorių prospekte iškilęs 75 butų plytinis namas tekainavo 5 mln. litų. Štai ką reiškia viešieji pirkimai. Jie ne pigiausią kainą garantuoja, o tik tai, kad už viską visuomenė sumokės daugiau nei dvigubai brangiau“, – numojo ranka S.Žirgulis.

V.Žuromskaitė: tai susidorojimas

Prieš dvejus metus panaikinto Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus paskutinioji vedėja Virginija Žuromskaitė netiki nei R.Stanionio, nei V.Gudėno kalte.

Jos manymu, su abiem politikais, anksčiau vadovavusiems Kauno savivaldybės administracijai, vyksta susidorojimas prieš rinkimus. Ir R.Stanionis, ir V.Gudėnas kandidatuoja į Seimą.

„Nuo 2006 m. savivaldybė butų nepirko, juos rinkosi patys nuomininkai, todėl negalėjo būti įmanomos jokios nusikalstamos veikos. Gal iki tol ir būta netvarkos grąžinant būstus savininkams, bet tik ne per mano vadovavimą“, – tikino V.Žuromskaitė.

Ji aiškino, kad Vyriausybė, norėdama paspartinti nuosavybės atkūrimą, leido nuomininkams rinktis ne tik lygiavertį būstą nei turėtasis, bet ir brangesnį.

„Bet tada žmogus turėdavo atiduoti valstybei vertės skirtumą tarp buvusios valdos ir įgytos. Skolą leista grąžinti per 10 metų be palūkanų“, – aiškino V.Žuromskaitė. Vienam žmogui leista skolintis iš valstybės iki 120 tūkst. litų, šeimai – iki 240 tūkst. litų.

Netiki kalte

„Tokių žmonių, kurie norėjo gauti geresnius nei turėtus būstus ir prisiimti finansinius įsipareigojimus, Kaune buvo 199“, – sakė V.Žuromskaitė.

Jos nuomone, teisėsauga galėjo pradėti narplioti atvejį, kai viena moteris su dviem vaikais panoro įsikelti į brangesnį butą, skolinosi iš savivaldybės, bet vėliau numirė ir vaikus užgulė finansų našta.

„Tačiau Vyriausybės nutarime nenumatyta, ką daryti tuo atveju, kai skolingas buvęs nuomininkas numiršta. V.Gudėnas tiesiog vykdė Vyriausybės nutarimus. Esu įsitikinusi, kad tai tik politinis užsakymas prieš rinkimus“, – tvirtino buvusi V.Gudėno pavaldinė.