Mitingą prie Seimo kovo 17 d. organizavusiems visuomenininkams gresia atsakomybė už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimą.
Teigia nenusižengę
Prieš Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą pirmadienį stojo Nepriklausomybės Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis bei visuomenininkas Alvydas Medalinskas. Visi jie neigia padarę policijos surašytuose administraciniuose protokoluose jiems inkriminuotus nusižengimus.
Teismas patenkino visuomenininkų gynėjo prašymą ir kaip liudytojus kitame teismo posėdyje gegužės 29 d. nusprendė apklausti Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotoją Julių Morkūną, administracijos direktoriaus pavaduotoją Editą Tamošiūnaitę ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Sigitą Mecelicą.
Kaip liudytojus buvo prašoma apklausti ir policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, Seimo narį Naglį Puteikį ir aktorių Audrių Naką. Teismas nusprendė, kad prašymą apklausti šiuos liudytojus svarstys vėliau.
Gresia areštas
R.Ozolui, B.Genzeliui ir A.Medalinskui policija surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis straipsnis numato atsakomybę už susirinkimų įstatymo pažeidimą. Visuomenininkams gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų.
Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 d. rengti mitingą prie Seimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nuo 15 iki 17 val. O jų organizuotas mitingas vyko nuo 14 val.
Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai kovo 17 d. surengė protesto eitynes nuo Seimo Vyriausybės link ir mitingą prieš Švietimo įstatymą, reikalaujant atsisakyti vienodų brandos egzaminų. Jų mitingas vyko pirmoje dienos pusėje.
Kalta savivaldybė?
A.Medalinskas teismui pasakojo, kad iš pradžių savivaldybė davė leidimą rengti mitingą Nepriklausomybės aikštėje, tačiau vėliau persigalvojo ir teigė, jog suklydo pranešdama, kad tą pačią dieną aikštėje niekas nerengia mitingo, esą tą dieną akciją organizuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Kovo 17 d. į mitingą prie Seimo susirinkę keli tūkstančiai žmonių reiškė paramą vasarį atleistiems dviem buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams ir reikalavo pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį tuometį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.
Pasak A.Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S.Mecelica telefonu paprašė akciją surengti vėliau, esą policija baiminosi dviejų mitingų susidūrimo.
Baksnoja į Konstituciją
B.Genzelis teismui tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą. Prasidėjusį teismo procesą jis vadino nelegaliu ir prieštaraujančiu Konstitucijai.
Jo manymu, šis teismo procesas įeis į istoriją kaip pirmas politinio susidorojimo su mitinguotojais atvejis.
"Šiandien iš mūsų visų čia žiauriai kažkas juokiasi", – sakė R.Ozolas.
Visi trys kaltinamieji įžvelgia, kad kai kurie Surinkimo įstatymo straipsniai, reglamentuojantys susirinkimų vietą ir laiką, prieštarauja Konstitucijai, ir dėl jų inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Palaikyti teisme svarstomų visuomenininkų atvyko gausus būrys bendraminčių – maždaug šimtas žmonių. Dėl tokio gausaus būrio proceso stebėtojų teisėjai Virginijai Liudvinavičienei posėdį iš įprastinės teismo posėdžio salės teko perkelti į konferencijų salę Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Į posėdį atvyko Seimo nariai Naglis Puteikis ir Gintaras Songaila, visuomenininkas Darius Kuolys, žurnalistė Liudvika Pociūnienė.
Naujausi komentarai