– Koks kainų prasme bus šis šildymo sezonas?

– Turbūt dabartiniame kontekste galvoti apie tai, kad kainos gali sumažėti, yra nerealu. Manau, kad energetikos krizė, kuri yra apėmusi visą Europą, atsiliepia ir Lietuvoje. Pagal dabartinius rodiklius kaina, lyginant su šių metų kovo mėnesiu, atrodo, kad didės apie 25 proc. Mano nuomone, tai yra labai nedidelis dydis, turint omenyje kontekstą, kuris įvyko Europoje per paskutinius šešis mėnesius. Situacija Europoje yra tokia, kad tiems, kas nedirba tame sektoriuje, galbūt atrodo, kad vasara praėjo ramiai, tačiau iš tikrųjų sektorius yra nepaprastai didelėje krizėje, visa Europa sprendžia kone išlikimo klausimą. Manau, kad šiame kontekste turėti 25 proc. padidėjusias šildymo kainas yra labai geras rodiklis.

– Kodėl Vilniuje šiluma bus pigesnė?

– Tai yra mažas stebuklas, nors Vilnius naudoja gana didelę dujų dalį. Miestas nusprendė, kad vietoje dujų reikia naudoti mazutą. Mazuto ūkis įmonėje dar nebuvo sunaikintas, kai kuriuose miestuose galbūt jau to nebėra, o mazuto kaina yra kokius tris kartus mažesnė nei dujų. Tad normalu, kad lyginant su visa Lietuva paaiškėjo, jog Vilniuje šildymas bus pigesnis. Taip pat miestas yra didelis, o kuo didesnis miestas, tuo šiluma yra pagaminama pigiau, nes tame mieste fiksuoti kaštai sudaro mažesnę dalį kiekvienai pagamintai kilovatvalandei. Taip pat dujos, kurių kiti miestai negali pakeisti, Vilniuje bus galimai pakeisti mazutu.

Džiaugtis Vilniaus miesto rezultatais galbūt nereikėtų dėl to, kad šildymo sezonas tik prasideda. Mazutas dar nėra pradėtas deginti. Jis deginti bus pradėtas už savaitės, kitos. Taip pat kainos nebus tokios, kokios buvo rugsėjo mėnesį, kai buvo paskelbta, kad Vilniuje kaina gali būti septyniolika centų. Septyniolika centų parodytų tai, kas būtų, jeigu mes šilumos sektoriuje pilnai naudotume dujas. Tuomet kainos būtų bent dvigubai didesnės nei dabar.

– Iš ko gaminamas biokuras?

– Tai yra šakos, atliekos, tačiau kadangi importas iš Baltarusijos buvo labai sumažintas, reikėjo uždengti maždaug trečdalio Lietuvos suvartojamo biokuro kiekio, o tai neįvyksta labai greitai. Dabar biokurui pradėta naudoti tie medienos asortimentai, kurie įprastai patenka į pramonę: malkinė mediena, popieraščiai – tie produktai, iš kurių įprastai yra gaminami aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Tačiau šiandien yra tokia situacija, kad medienos rinkoje yra tam tikra krizė – besitraukiant ekonomikoms tiek Europoje, tiek Lietuvoje mažėja poreikis medienai. Dabar lentpjūvių savininkai sakytų, kad situacija yra labai sudėtinga. Todėl krentanti brangiųjų medienos produktų kaina mums išeina į naudą ir šiuo metu mes galime pradėti naudoti brangius produktus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie turėtų būti kiti metai? Ar jau pasiektas kainų pikas?

– Manau, jog ES išmoko pamokas ir nebeturi jokių iliuzijų. Kitas sezonas bus nukreiptas ne į tai, kad galbūt pasibaigs karas ir situacija susinormalizuos, bet į tai, kad viso sezono metu reikės ieškoti dujų visame pasaulyje, jas pirkti ir iš jų gaminti elektrą. Asmeniškai esu tos nuomonės, kad kiti metai bus lengvesni, tačiau žiūrint į tai, ką prognozuoja tarptautinė energetikos agentūra, tai jie tarsi sako, kad kiti metai bus dar sunkesni. Manau, kad mes turime labai neblogą situaciją, susijusią su biokuru. Dabar svarbu, kad būtų išmoktos pamokos, kurios įvyko šiais metais, ir kad mes nepadarytume tam tikrų klaidų. Manau, kad klaidų taisymui bus visi ateinantys metai.