Pereiti į pagrindinį turinį

Sostinės kavinėse ir baruose klientus pasitinka gyvūnai

2012-07-27 05:00
Sostinės kavinėse ir baruose klientus pasitinka gyvūnai
Sostinės kavinėse ir baruose klientus pasitinka gyvūnai / Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Teatro simbolis – didžiulė piranija. Kavinių „personalas“ – papūgos ir vištos. Drabužių parduotuvėje klientus pasitinka šunys. Gyvūnai viešose Vilniaus vietose – vis dar stebinantis lankytojus, bet populiarėjantis reiškinys.

Piranija vaikučiams

Bene populiariausi augintiniai kavinėse yra žuvys. Akvariumų įsirengti ypač mėgsta kinų restoranai: lankytojai tokioje vietoje tikriausiai labiau nustebtų neišvydę akvariumo, nei jį pamatę.

Įdomesnį augintinį turi Vilniaus teatras „Lėlė“. Apie penkiolika metų įstaigoje gyvenanti piranija, anot teatro budėtojos, anksčiau mielai taršydavo mažesnes žuvytes, bet ilgainiui, matyt, tapo vegetare.

Teatro meno vadovas Vilmantas Juškėnas pasakojo, kad žuvis yra tapusi savotišku įstaigos simboliu.

„Iš pradžių jos buvo penkios. Jų atsiradimo teatre istorija labai įdomi. Žuvis atgabeno jas namie auginęs žmogus. Vieną kartą valantį akvariumą žuvys jį šiek tiek apkramtė, ir žmona liepė piranijų atsikratyti. Kadangi vyras buvo teatro vadovo pažįstamas, čia jas ir atnešė. Tos penkios piranijos tuomet buvo mažos, dekoratyvinės. Vėliau jos viena po kitos ėmė sirgti. Ta, kuri susirgdavo, tapdavo kitų žuvų auka ir savotiško terorizmo objektu. Žuvis būdavo puolama kitų, ir galų gale teatro darbuotojai rasdavo ją nudvėsusią. O šita veteranė ir liko. Ji jau tik kelis dantis beturi, net nelabai reaguoja į pabilsnojimus į stiklą“, – piranijų istoriją papasakojo V.Juškėnas.

Vis dėlto didelė sena žuvis, pasak teatro meno vadovo, vis dar traukia lankytojų dėmesį, džiugina vaikus.

„Jūs turbūt juokaujate, niekur ji iš teatro nekeliaus. Ji tapusi teatro simboliu“, – paklaustas, ar buvo minčių kam nors perduoti išaugusią žuvį, sakė V.Juškėnas.

Šuo vitrinoje

Arklių gatvės praeivių žvilgsnius traukia ant palangės įrengtame guolyje įsitaisęs anglų kurtas. Butike „Boho Chic“ iš tiesų gyvena du šunys: vipetas Pepė ir retriveris Lapsė. Tik dešimtmetė Lapsė kiek kuklesnė, lankytojus pasitinka jau parduotuvėje, o štai Pepė pripratusi prie dėmesio: šiemet „Mados infekcijoje“ ji dalyvavo pristatant dizainerės Ramunės Strazdaitės kolekciją „Medžioklė“, o dabar yra kviečiama į fotosesijas.

„Boho Chic“ savininkai Nerija Makarskaitė ir Saulius Ivanauskas sakė nenorėję, kad augintiniai dienas leistų vieni namuose. Pepę jie įsigijo jau turėdami butiką, o Lapsę parsivežė iš Amerikos.

„Jie labai geri, specialiai nedresuoti, bet pripratę prie žmonių. Šunys parduotuvei suteikia daug jaukumo, ir mums patiems gera, ir klientai labai teigiamai reaguoja. Buvo tik pora atvejų, kai šunų bijančios merginos prašė pririšti juos, kitaip jos į vidų neisiančios. Bet mes taip nedarome“, – draugiškos atmosferos kupiname šeimos butike pasakojo N.Makarskaitė.

Pamėgo paukščius

Vis daugiau kavinių laiko paukščių. Pvz., Vilniaus gatvėje esančiame restorane „Pomodoro“ yra kanarėlių, o netoli veikiančiame bare-restorane „Coco“ ant baro gyvena papūgos nimfos – du patinėliai ir patelė.

„Jų priežiūra labai paprasta, tereikia įpilti lesalo, vandens, pakeisti laikraščius ant narvelio dugno, tad tokios pareigos daug pastangų nereikalauja ir nevargina. Labai mėgsta jas kalbinti vaikai. Kartais papūgos pradeda taip čirkšti, kad negalime nutildyti“, – juokėsi „Coco“ darbuotoja.

Restorane „Čili kaimas“ vištos ir gaidžio porelė irgi jau tapo neatskiriama interjero detale.

„Ši višta čia gyvena jau ketverius metus, tik gaidys per tą laiką pasikeitė“, – pasakojo restorano padavėja.

„Paukščiai mūsų restorane – tikras džiaugsmas vaikams, ir dėl to – jų tėvams. Gyvūnai jaukią ir šiltą atmosferą sukuria ne tik lankytojams – jie džiugina ir mūsų darbuotojų akis. Paukščius prižiūri patys “Čili kaimo„ darbuotojai, jie lesina vištas lyg tikrame kaime“, – sakė bendrovės „Čili Holdings“ Reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovė Virgita Valiūnaitė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų