Sostinės padangė vis dar lieka be oro balionų: nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių

„Šis terminas lieka nepakitęs. Kartu siekiame, kad gedimas būtų pašalintas anksčiau nurodytos datos“, – komentare BNS teigė skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ Techninės priežiūros departamento vadovas Modestas Pikutis.

„Tiksli atkūrimo data dar nėra aiški. Įrangos gamintojo atstovas nustatė gedimą, po kurio laiko bus pristatytos reikalingos dalys ir atvyks jas pakeisti galintys specialistai. Dirbame, kad tai įvyktų kaip įmanoma anksčiau“, – pridūrė jis.

Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis BNS teigė anksčiau „Oro navigacijos“ buvęs informuotas, kad skraidyti oro balionai virš sostinės galės jau šią savaitę.

Tiksli atkūrimo data dar nėra aiški.

„Tai buvo lyg tai šnekėta, kad per šią savaitę, bet kol kas nieko negavau“, – teigė V. Sviderskis.

Dėl sugedusio skrydžių radaro mažų mokomųjų lėktuvų ir karšto oro balionų skrydžiai virš Vilniaus iki spalio 31-os dienos buvo apriboti rugsėjo pradžioje. Koks konkrečiai įvyko gedimas, „Oro navigacijos“ atstovai tuomet neįvardijo.

Per vieną dieną – daugiau nei 10 tūkst. eurų nuostolis

V. Sviderskis negalėjo įvertinti, kiek nuostolių dėl draudimo patyrė skrydžių oro balionais organizatoriai.

Vis dėlto, pasak jo, paskelbus apie draudimą, vien rugsėjo 6-ąją vakare buvo atšaukta 10 suplanuotų skrydžių oro balionais virš sostinės. Todėl, oreivių atstovo teigimu, skrydžiui vienam žmogui vidutiniškai kainuojant apie 150 eurų, o oro balionu skrendant 6–8 ar daugiau žmonių, vien tą dieną skrydžių organizatoriai galėjo prarasti daugiau nei 10 tūkst. eurų.

„Kai visą mėnesį neskraidai, tai tie pardavimai stoja. Kai virš Vilniaus nėra balionų labai tas jaučiasi iš karto. Kai vyksta skrydžiai, visi mato tuos balionus, tada perka, dovanoja (skrydžius – BNS). Tada iškart atsiranda keleivių srautas“, – teigė V. Sviderskis.

Dalis skrydžių, sutikus keleiviams, pasak jo, buvo perkelta virš Trakų: „Bet buvo keleiviai, kurie nori Vilniuje, ir jie nevažiavo į Trakus. Tai visiškai nuostolis. Kiti sako: gerai, nėra Vilniuje, ką darysi, tai jie išvažiavo į Trakus.“

V. Sviderskis sako, kad oro balionais, esant palankioms oro sąlygoms, galima skraidyti visus metus, tačiau jų sezonas Lietuvoje paprastai baigiasi rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.

„Šios savaitės kontekste, tai ne (draudimo panaikinimas neturėtų naudos – BNS), nes ir taip oro nebuvo, stiprūs vėjai. Nuo sekmadienio jau lyg tai gerėja prognozės“, – sakė oreivių atstovas.

Pasak „Oro navigacijos“ atstovo M. Pikučio, iki 2026 metų ketinama įdiegti naują plačios aprėpties daugiajutiklinė sistemą, kuri užtikrins skrydžių stebėjimą ir sugedus atskiriems komponentams.