Sostinės valdžia ir policija grįžta į čigonų taborą. Pirmadienį, įgyvendinant teismo nutartį, Kirtimų tabore, Čigonų gatvėje, bus griaunami trys negyvenami nelegalūs statiniai.

Meras Artūras Zuokas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas vakar lankėsi Kirtimų tabore ir apžiūrėjo planuojamus nugriauti negyvenamus namus, kaip pranešė savivaldybė.

„Sveikinu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbą tabore, dėl jo akivaizdžiai mažėja kriminalinių nusikaltimų, aktyviai veikiama stabdant prekybą narkotikais ir palaikant viešąją tvarką“, – savivaldybės tinklalapyje cituojamas A.Zuokas.

Esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė žada pasirūpinti, kad taboro gyventojai susitvarkytų dokumentus ir galėtų gauti gyvenamąją vietą.

O čigonai įsitikinę, neva į taborą atvykęs ir pažadėjęs jį nugriauti sostinės meras kaupia sau politinį kapitalą. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja mero žygį vadina pigia reklama.

„Tiesa tokia, kad 2009 m. kai kuriuos tabore esančius namus buvo nuspręsta nugriauti. Pareiškėja šioje byloje buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Antstolis įteikė reikalavimą pradėti vykdyti teismo nutartį ir čia lyg iš po žemių tabore išdygo A.Zuokas“, – dėstė S.Novopolskaja.

Pašnekovė stebėjosi, kodėl meras staiga susirūpino taboro likimu ir užsimanė tučtuojau, jau pirmadienį, pradėti griauti. Moters nuomone, tai tik bandymas iš svetimos nelaimės susikrauti politinį kapitalą.

„Taip, mes sutinkame, kad tie statiniai nelegalūs, tačiau tai ne priežastis sulaukti didžiausių šalčių ir tuomet mesti žmones į gatvę. Mes jau buvome susitikę su Statybų inspekcijos atstovais ir šie pažadėjo, kad griovimo darbai nukeliami iki pavasario. Pavasarį ir patys galėsime nusigriauti“, – pabrėžė S.Novopolskaja.

BNS duomenimis, 2004 m. gruodžio 2 ir 3 d. taboro teritorijoje tuomečio mero A.Zuoko iniciatyva buvo nugriauti penki gyvenamieji pastatai ir vienas negyvenamasis. 2010 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto savivaldybei priteisė devyniolikai romų sumokėti 55 600 litų neturtinės žalos atlyginimą, nors ir pripažino, kad statiniai buvo nelegalūs.

Tuomet į teismą savivaldybę padavę romai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, griaudami pastatus tabore griovimo, pažeidė jų teisę į būstą, į būsto neliečiamumą. Be to, jie neatsižvelgė į tai, kad dėl tokių savavališkų ir neteisėtų veiksmų romų šeimos (dauguma jų su mažamečiais vaikais) liks be gyvenamosios vietos.

Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje iš viso nugriauta 17 nelegalių statinių.