„Kauno spaudos“ kioskai aršioje konkurencijoje išliko dėl palankaus darbo laiko ir plėsdami paslaugas gyventojams.

Atsidaro paryčiais

„Darbe turiu būti prieš septynias ryto, todėl labai džiaugiuosi, kad kioskai tokiu metu jau dirba ir galiu nusipirkti laikraščių, sumokėti už komunalines paslaugas, papildyti mobiliojo ryšio kortelę“, – “Kauno dienos” žurnalistui sakė stotelėje užkalbinta kaunietė Janina Garbačiauskienė.

Miestiečių įvertinti spaudos kioskų privalumai – pagrindinė priežastis, dėl kurios retas kaunietis aplenkia ženklu „Kauno spauda“ pažymėtus paviljonus.

Įmonės „Kauno spauda“ generalinė direktorė Elena Bakanauskienė teigia, kad galimybė kasdien nuo šešių ryto iki vėlaus vakaro sumokėti mokesčius, įsigyti spaudos, viešojo transporto bilietų, fasuotų maisto prekių, padeda atsilaikyti konkurencinėje kovoje su prekybos centrais.

„Be to, mes platiname ir mažiau paklausius kultūrinius leidinius, kurių kiti platintojai vengia, - sakė E.Bakanauskienė. – Paskaičiavome, kad kiekvienam kauniečiui per metus išlaidos spaudai sudaro apie 35 litus. Kioskuose galima rasti apie 200 pavadinimų leidinių. Perkamiausias jų - „Kauno diena“.

„Kauno spaudos“ kioskuose galima ne tik pirmiesiems nusipirkti „Kauno dieną“, bet ir užsiprenumeruoti dienraštį įvairiam laikotarpiui.

E.Bakanauskienė tvirtino, kad daug gyventojų kioskuose moka komunalinius ir kitus mokesčius. „Už šią paslaugą taikome labai mažus tarifus - nuo 70 centų, o mokant už šildymą ir vandens pašildymą žmogui visai nereikia mokėti aptarnavimo mokesčio“, – teigė ji.

„Kauno spauda“ pasirašiusi sutartis dėl komunalinių mokesčių rinkimo su 150 daugiabučių bendrijų. Per mėnesį kioskuose sumokėti už dešimt įvairių paslaugų apsilanko apie 30 tūkstančių žmonių.

Patogios darbo vietos

„Kauno spauda“ visame mieste turi daugiau kaip šimtą kioskų. Jie turi šildymo, oro kondicionavimo sistemas. „Jau seniai pardavėjos kainas į kasos aparatus veda ne rankomis, o skaitytuvais, - pasakojo E.Bakanauskienė. - Kioskininkėms tenka ne tik daugiau atlikti operacijų, bet ir pagelbėti žmonėms. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad vyresnio amžiaus gyventojai duoda savo mobiliojo ryšio telefonus ir prašo pažiūrėti, kiek jų papildymo kortelėje likę kreditų.“

Kioskininkės skatinamos ir galimybe daugiau uždirbti, nes joms mokamas procentas už kiekvieną „Kauno dienos“ prenumeratos ir priimtų komunalinių mokesčių kvitus. „Gerai dirbančios pardavėjos, atskaičius mokesčius, per mėnesį uždirba per tūkstantį litų“, - kalbėjo E.Bakanauskienė.

Kioskai - jau ne būdelės

E.Bakanauskienė apgailestavo, kad Kaune yra vienas didžiausių žemės mokesčių. „Vidutiniam verslui tai labai svarbu, kai tenka skaičiuoti kiekvieną litą“, - aiškino ji.

Vadovė minėjo, kad tenka atlaikyti ir stambaus kapitalo spaudimą. „Žinia, ne visi norėtų, kad būtume patogiausiose žmonėms vietose, troleibusų ir autobusų stotelėse, - kalbėjo E.Bakanauskienė. – Kai kur tenka rimtai pakovoti už savo vietą. Laimei, savivaldybės Urbanistikos bei Licencijų ir paslaugų skyrių vadovai supranta, kad kioskai kauniečiams reikalingi, mus palaiko, ir kioskų mieste nesumažėjo.“

„Kauno spaudos“ vadovė mano, kad jau seniai reikėtų taisyti Aplinkos ministerijos įstatymą, kuriame kioskai turi laikinųjų statinių statusą. „Juk jie jau seniai nėra medinės būdelės, - aiškino ji. – Į juos atvesta daug komunikacinių tinklų, jie pritaikyti elektroninei prekybai, o ir patys kioskai nėra lengvai perkeliami ar nugriaunami. Tai – tvirti ir modernūs statiniai, į kuriuos investuotos didžiulės lėšos, todėl jaučiamės netvirtai, kai juos bet kada gali uždaryti.“

E.Bakanauskienė užsiminė, kad kitas įmonės rūpestis - verslo valdymo ir apskaitos sistemos „Labbis“ diegimas. „Šią programą turinti įdiegti bendrovė jau kelerius metus delsia baigti darbus, todėl negalime sklandžiai vykdyti leidinių pardavimų apskaitos“, – kalbėjo ji.