Vieni gėrisi atsivėrusiu vaizdu – dabar beveik iš visų pusių aiškiai matyti pilis, kiti gaili Gedimino kalno medžių. Specialistai teigia, kad jų tikslas – ne žaloti piliakalnį, bet jį išsaugoti. O medžių kirtimas esą tėra seniai pradėtų darbų tąsa.

Tikslas – išsaugoti piliakalnį

Tiems, kurie nematė, negirdėjo ir nežino, pasakysime, kad šioje situacijoje niekas pranašiškų sapnų, kaip kadaise didysis kunigaikštis Gediminas, nesapnavo. Buvo sudaryta didelė komisija, 2010 m. paskirta kultūros ministro.

„Komisija pripažino Gedimino kalną kaip turintį avarinės būklės požymių. Akte surašyti komisijos sprendimai, kad piliakalnį būtina tvarkyti, viso Gedimino kalno stabilizavimo ir konservavimo darbus atlikti dviem etapais“, – vartydama dokumentus aiškino architektė Asta Meškauskienė.

Juodu ant balto aiškiai parašyta, kad Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, statusas – paminklas. Piliakalnis yra kaip vertybė, turinti savo sudėtį, apimtį, ir, svarbiausia, vertingąsias ypatybes. „Pasitelkę įvairių sričių specialistus dedame labai daug pastangų, kad šlaitų ir gynybinių statinių būklė būtų stabilizuota. Tikslas – ne juos žaloti, o išsaugoti vertingąsias ypatybes, šiuo atveju – piliakalnio šlaitus“, – sakė architektė.

Kalno šlaitų stiprinimo ir tvarkymo darbai buvo pradėti dar XIX a. pr. Taigi dabartinius darbus būtų galima vadinti tąsa tų, kurie pradėti prieš daugelį metų.

„1980–1991 m. pagal architekto G.Lauciaus ir inžinieriaus J.Mendelevičiaus parengtą projektą buvo vykdomi Gedimino kalno sutvarkymo ir šlaitų tvirtinimo darbai, – rašoma Projektavimo ir restauravimo instituto aiškinamajame rašte. – Darbai buvo vykdomi suaktyvėjus šlaitų erozijos procesams, atsiradus žymesnėms vakarinio bokšto deformacijoms.“

Dėl lėšų stokos darbai buvo nutraukti, tačiau per tą laiką nupjauti menkaverčiai, ligoti, pavojingai pasvirę medžiai, kurie sudarė apie 60 proc. visų medžių. Po kelerių metų kalno teritorijos tvarkymo darbai atnaujinti. Restauruotos apirusios, susidėvėjusios, atstatytos erozijos sunaikintos dangos. Buvo vykdomi ir kiti darbai siekiant stabilizuoti ir sutvirtinti šlaitus.

Šalintinų medžių grupės

2010-aisiais pradėtas pirmas darbų etapas, kuriame buvo nurodyti tokie kalno tvarkymo darbai kaip avarijos grėsmės šalinimas, t. y. pavojingų medžių nuo šlaitų kirtimas, smegduobių likvidavimas, takų dangos remontas, metalinės tvoros remontas. Be viso to, buvo tvarkoma ir lietaus vandens nuotekų sistema.

„Per šį avarijos grėsmės likvidavimo darbų etapą buvo pašalinti septyni didžiausią grėsmę keliantys medžiai. Juos pašalinti leidimą davė miesto savivaldybė“, – teigė A.Meškauskienė.

Vėliau Projektavimo ir restauravimo instituto specialistai parengė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies antro etapo tvarkybos darbų projektinę dokumentaciją. Pagal ją buvo toliau tęsiami medžių kirtimo ir kalno sutvirtinimų restauravimo darbai – „kalno šiaurinės ir rytinės papėdės sutvirtinimas lauko akmenimis, atraminių sienučių restauravimas, erozijos pažeistų šlaitų, įgriuvų likvidavimas“ ir t. t.

„2011 m. pradėjus vykdyti tvarkybos darbus, pagal parengtą projektą buvo pradėti šalinti medžiai. Į septynias grupes suskirstyti medžiai – tai menkaverčiai, per arti pastatų augantys, sužaloti, apdžiūvę, žemyn nuo šlaito pasvirę ir ardantys šlaitus, taip pat jauni, menkos estetinės vertės medžiai, augantys viršutinėje dalyje ir užstojantys miesto panoramą. Šiems medžiams šalinti gauti leidimai ir praėjusiais metais pradėti jų šalinimo darbai“, – pasakojo architektė A.Meškauskienė.

Piliakalnis – ne parkas

Iškirtus dalį medžių, pasak pašnekovės, akivaizdžiai išryškėjo, kuriuos jų dar reikėtų šalinti. Architektės teigimu, kai medžiai buvo papildomai įvertinti, Paminklų projektavimo ir restauravimo institutas parengė projekto papildymą. Pagal jį buvo nutarta šalinti ne tik pavojingus medžius, bet ir turinčius menką estetinę vertę ir užstojančius miesto panoramą nuo kalno viršaus.

„Piliakalniai turėjo gynybinę paskirtį ir niekad nebuvo apaugę medžiais. Piliakalnis nėra miško parkas. Medžius, kurie ardė šlaitą, mes jau pašalinome. Dabar lieka kalnui suteikti gynybinės paskirties piliakalnio vaizdą. Gedimino kalną norime matyti tokį, koks jis kadaise ir buvo. Visuomenė gal ir sujudo dėl tų medžių kirtimo, bet specialistai vienbalsiai pritaria šiems darbams. Piliakalnių apsaugos metodikoje aiškiai nurodyta, kad draudžiama sodinti medžius ant piliakalnio“, – tvirtino architektė.

Kenkia ne tik medžiai?

Iš viso šiandien yra pašalinti 243 medžiai, likę jų apie šimtą. Antrasis tvarkybos darbų etapas, prasidėjęs 2011-aisiais, dar tęsiasi. Jį tikimasi užbaigti šių metų pabaigoje. Toliau vykdant kalno tvarkymo darbus bus tęsiamas kalno šlaitams kenkiančių ir Aukštutinės pilies vaizdus užstojančių medžių šalinimas.

„Vertingoji ypatybė yra piliakalnis, kirsdami medžius norime išryškinti piliakalnio ir ant jo stovinčių istorinių statinių vertę“, – sakė architektė.

Kalbėdama apie veiksnius, kurie turi įtakos šlaito irimui, pašnekovė užsiminė taip pat apie tunelius, esančius po kalnu, ir apie 2006 m. įrengtą keleivinį keltuvą, kurio vibracijos daro neigiamą poveikį kalno šlaitui. „Tunelių irimas taip pat gali būti viena tų priežasčių. Jų sienos buvo išramstytos rąstais. Per daugelį metų rąstai supūva, o kur dingsta tos erdvės? Tunelių irimas gali būti smegduobių atsiradimo priežastis, – kalbėjo A.Meškauskienė ir pridūrė, – kalne tiek istorijos ženklų, kad jį reikia ir tirti, ir stebėti, ir po truputį nuolat tvarkyti.“

Nuomonės

Marytė

Medžiai niekad netrukdė, bet gerai atrodys ir dabar. Man labai patinka kalno sutvirtinimas apačioje. Kalbant apie medžius, tai dabar ir pilis geriau matysis, nes anksčiau žiūrėdamas į kalną matei tik medžius.

Romas

Patinka man šitas vaizdas. Kai ėjau nuo Žaliojo tilto pusės, mačiau, kaip atsiveria plikas vaizdas, istoriškai labai gražiai atrodo kalnas. Gyvenau Vilniuje ir sovietiniais laikais, kalną visada mačiau apželdintą. Kai prasidėjo šitie darbai, pavarčiau šiek tiek medžiagos ir atradau, kad tas kalnas seniau tikrai buvo plikas. Bet palikta šiek tiek medžių. Manau, tikrai gerai atrodys. Svarbu, kad kalnas nesubyrėtų ir nepradėtų irti. Šis pokytis man patinka. Anksčiau buvo taip: kol neužlipsi, nesuprasi, kas ten yra.

Komentaras

Janina Gadliauskienė

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė

Kaip vilnietei, ne vienus metus gyvenančiai šiame mieste ir pripratusiai prie kalno, apaugusio medžiais, man atrodo žiaurus tas vaizdas. Į žaliuosius kreipėsi ne vienas vilnietis, pradėjau aiškintis. Jie pasitvirtino tą planą ir dabar dar atsiuntė, kad balandžio pabaigoje bus iškirsta, rodos, apie 80 medžių. Jie sako, kad medžiai nevertingi, ir teigia, kad jų kirtimas padės apsaugoti tą sluoksnį žolės, kad kalnas nesugriūtų, neslinktų. Nors man tai kelia abejonių. Ir kitiems specialistams kelia abejonių, nes medžio šaknys kaip tik galbūt padeda sutvirtinti ir apsaugoti. Taigi, dėl kalno tvirtumo, manau, parodys ateitis, kas buvo teisesnis. Jei iškirs tuos medžius, šaknys per tam tikrą laiką supus, taigi velėna taip greit neatsiras. Todėl man kelia didžiulių abejonių tas medžių kirtimas, atrodo kraupokai. Nebuvau dabar nuėjusi, bet mačiau iš nuotraukų, ir neatrodo labai įtikima, kad būtinai reikėjo kirsti medžius. Jei ir reikėjo, tai tikrai tik tuos, kurie nevertingi ir kėlė grėsmę. Na, jie labai aiškinosi, kad tai buvo būtina padaryti. Ką gi, belieka laukti rezultato.