Rusijai uždraudus stambiausių Lietuvos pieno gamintojų pieno produktų importą, užvirė politinės derybos. Veterinarijos pareigūnai, iššukavę ūkius, garantuoja: lietuviškas pienas saugus.

Išgąsdino rusų žinia

Rusijos spaudai pranešus apie lietuviškuose pieno produktuose rastas neva uždraustas ir nuodingas medžiagas, Lietuvos pareigūnai netruko surasti antibiotikais užteršto pieno šaltinius. Nors buvo paskelbta, kad užteršta žaliava sunaikinta, Rusija sustabdė stambiausių Lietuvos pieno perdirbėjų produkcijos importą.

"Ar čia tik politika, o gal tikrai lietuviškas pienas nėra saugus? Gal reikėtų nebeduoti jo vaikams, kol viskas neišaiškėjo?" – redakcijai atsiųstame laiške dvejojo kaunietė Danguolė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Matijoška nuramina: specialistų atlikti patikrinimai parodė, kad rinkoje esantis lietuviškas pienas ir jo produktai yra saugūs, antibiotikų leistinos normos neviršijamos.

"Visa šita situacija – politinė, abejoti dėl lietuviško pieno kokybės nereikėtų, nes šio segmento produkcija nuolatos ir kruopščiai yra tikrinama", – tvirtino S.Matijoška.

Pažada tikrinti dar griežčiau

Įsiplieskus aistroms dėl lietuviškų pieno produktų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi veiksmų: patikrino pieno perdirbimo įmonių savikontrolės sistemas, laboratorinių tyrimų rezultatus ir atliko žalio pieno, iš kurio buvo gaminami pieno produktai, atsekamumą.

Atsekus ūkius, iš kurių į įmones nukeliavo antibiotikais užterštas pienas, žaliavos supirkimas iš jų sustabdytas. Užterštas pienas, pareigūnų teigimu, į gamybą nepateko ir buvo sunaikintas.

Pranešama, kad keturių šalies pieno perdirbimo įmonių: "Pieno žvaigždžių", "Žemaitijos pieno", "Rokiškio pieno" ir "Rokiškio sūrio" – savikontrolės sistemos ir valstybinė veterinarinė kontrolė veikia efektyviai, todėl tikimybė, kad nesaugūs pieno produktai pateks į rinką, yra labai maža.

Rusijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose lietuviškuose pieno produktuose, pavyzdžiui, varškėje, grietinėje ir svieste, buvo viršytos leistinos tetraciklino grupės antibiotikų normos. Lietuvos specialistai užtikrina: nuo šiol pieno produktai bus dažniau tikrinami laboratorijose, bus taikomi jautresni metodai, leisiantys nustatyti mažesnius vaistų likučius. Tarnyba numatė ir kitų papildomų kontrolės priemonių, kurias ketina taikyti visame pieno sektoriuje.

Kaimynai perlenkė lazdą?

Pagal Rusijoje galiojančius reikalavimus, antibiotikų pieno produktuose negali būti. ES atitinkamuose normatyvuose tokio kategoriško draudimo nėra.

"Rusija vienintelė turi tokius griežtus reikalavimus, nė vienoje kitoje valstybėje tokių apribojimų nėra", – pabrėžė KTU Maisto instituto Mikrobiologijos skyriaus vadovė Joana Šalomskienė.

Pieno produktuose antibiotikų aptinkama tuomet, kai į gamybą patenka neseniai sirgusių ir vaistais gydytų karvių pienas. Yra nustatyti reikalavimai, po kurio laiko sirgusios karvės gali būti grąžinamos į bandą. Užkrėstas pienas į rinką patenka tada, kai tokias karves melžti pradedama anksčiau, nei numatyta reikalavimuose.

Maisto instituto direktoriaus pavaduotojas S.Matijoška stebisi, kodėl Rusija pasitvirtino tokias griežtas normas – esą sovietiniais laikais į antibiotikų kiekį pieno produktuose apskritai būdavo žiūrima pro pirštus.

"Kolūkiuose būdavo daug pažeidimų, anais laikais juose dirbusieji patvirtintų, kad ne visada susirgusios karvės būdavo atskiriamos nuo bandos", – prisiminimais dalijosi S.Matijoška.

"Antibiotikų reikalas yra išpūstas. Žmonės tiek pieno neišgeria, kad nežymūs antibiotikų pėdsakai pakenktų jų sveikatai", – abejones sklaido specialistas.

KTU Maisto instituto Mikrobiologijos skyriaus vadovė J.Šalomskienė skaičiuoja, kad iš visų specialistų patikrintų pieno mėginių užterštų būna mažai – iki procento. Didesnis antibiotikų lygis piene paprastai fiksuojamas vasaros pabaigoje, nes tuo metu karvės dažniau serga. Dažniausiai piene aptinkama penicilino arba jo grupės antibiotikų.

Teigiama, kad didesnis tokių antibiotikų kiekis gali sukelti alerginių reakcijų, mažinti organizmo atsparumą. Vartojant pieną su inhibitorių likučiais žmogaus organizme gali ne tik išsivystyti antibiotikams atsparios mikroorganizmų padermės, bet ir suirti natūrali mikrobinė žarnyno ekosistema.

Ūkininkai nerizikuoja

Pieno ūkio šeimininkė Ona Baltrušaitienė įsitikinusi, kad lietuviškas pienas į Rusiją nebekeliauja tik dėl politinių priežasčių.

"Sunku patikėti, kad įmonės ryžtųsi rizikuoti ir tiektų į rinką sergančių karvių pieną. Taip tiesiog negali būti, visi laikosi reikalavimų: jeigu gyvulys suserga, jį iškart atskiria nuo bandos", – pabrėžė O.Baltrušaitienė. Ji įsitikinusi, kad tokia tvarka yra visuose Lietuvos ūkiuose. Esą kitaip būti negali – nė vienas ūkininkas nerizikuotų visos bandos sveikata.

Ūkininkė nepastebėjo, kad dėl kilusio skandalo būtų sumažėjusi pieno paklausa – esą lietuviai toliau taip pat dažnai mėgaujasi pienu.

"Šį mėnesį gal kiek mažiau parduodame pieno, bet tikrai ne dėl to, kad žmonės bijotų jį gerti. Rugpjūtį visuomet sumažėja pieno paklausa, nes daug vartotojų atostogauja", – darė išvadas O.Baltrušaitienė.

Likimas paaiškės rugsėjį

Lietuviškų pieno produktų importo apribojimams įgavus politinį atspalvį, šalies aukščiausi pareigūnai bando ginti vietos verslininkų interesus. Ketvirtadienį į Maskvą nuvykęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su Rusijos žemės ūkio ministre Jelena Skrynik. Aptarę lietuviškų pieno produktų eksporto problemą, ministrai priėjo išvadą, kad apribojimai keturioms Lietuvos įmonėms yra techninio pobūdžio ir neturi įtakos visam lietuviškų pieno produktų tiekimui.

Esą kitą savaitę Rusijos ekspertai išanalizuos Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktas papildomas garantijas, o rugsėjo 1-ąją Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba priims atitinkamą sprendimą dėl minėtųjų Lietuvos įmonių importo į Rusiją.

Ministerijų duomenimis, susitikime aptarti bendradarbiavimo pagrindinėse žemės ūkio srityse klausimai. Rusijos ministrė pasiūlė pasirašyti prekybos balansą visai žemės ūkio produkcijos grandinei, kuris padėtų išspręsti dvišalės prekybos klausimus.

Antibiotikų naudojimo priežastys

Gydant gyvulius antibiotikai dažnai vartojami didelėmis dozėmis, suleidžiant juos arba sugirdant su vandeniu, rečiau – sušeriant su pašarais. Kartais, kad būtų išvengta ligos kritiniu gyvuliui laikotarpiu (atjunkant veršiukus nuo karvės, pervežant iš vienos vietos į kitą), gyvuliams duodama mažiau antibakterinių preparatų – tai vadinama profilaktiniu antibiotikų vartojimu.

Duodant gyvuliams antibakterinių preparatų būtina laikytis konkretaus vaisto vartojimo instrukcijos, kurioje turi būti nurodytas karencijos laikas (laikas, per kurį vaistai pasišalina iš gyvulio organizmo arba jų sumažėja tiek, kad nebeįmanoma aptikti ir jie nedaro įtakos gyvūninės kilmės maisto produktų technologinėms savybėms bei vartotojų sveikatai).

Kol nepraėjęs karencijos periodas, nei patys gyvuliai, nei jų produktai negali būti parduodami. Tačiau viena priežasčių, dėl ko inhibitoriai patenka į pieną – karencijos periodo nesilaikymas.

Šaltinis: KTU Maisto institutas

Kauniečių nuomonė

Alina Družinina, namų šeimininkė

Kilęs pieno skandalas nei manęs, nei mano šeimos neišgasdino – kaip gėrėme pieną, taip ir geriame. Kasdien išgeriame 1–1,5 l pieno. Kažkada atidžiai skaitydavau etiketes, lygindavau kainas ir, įvertinusi visus privalumus, pradėjau gerti tik "Dvaro" pieną. Jį labai mėgsta ir vaikai.

Virginijus Veilentas, kariškis

Antibiotikų nebijau, ką blogo jie gali padaryti? Pieną geriu ir labai mėgstu. Dažniausiai geriu kaimišką, kurio atsivežu iš tėvų. Per dieną išgeriu bent litrą.

Tomas ir Antanas, moksleiviai

Pieno šaldytuve visada būna, jį vartoja ir tėvai, ir patys – kepame omletus, blynus, pilame į kavą, valgome su sausais pusryčiais.

Edmundas Vrubliauskas, bedarbis

Visas šis skandalas – politinis dalykas. Lietuviškas pienas tikrai yra kokybiškas. Aš perku tik ekologišką ir esu ramus, kad jis sveikas.