Beveik tris dešimtmečius Kauno centre veikianti spurginė – viena populiariausių užeigų mieste.

Per pietus – eilės

Laisvės alėjos 84-ajame name įsikūrusios spurginės negalima pavadinti šiuolaikiška. Čia užsukęs praeivis neras nei įmantrių patiekalų, nei įmantraus interjero – to, kas būdinga Kauno centre įsikūrusioms kavinėms, barams bei restoranams. Žmones į šią kavinę traukia tai, ką kiti stengėsi pamiršti: nuo sovietmečio išlikęs paprastas kavinės interjeras ir pagal senąjį receptą verdamos spurgos bei pyragaičiai.

Šviežių spurgų kvapas praeivį pasitinka dar per kelias dešimtis žingsnių iki kavinės. Kai miesto centre įsikūrusiose įstaigose būna pietų pertrauka, gyvenimas spurginėje užverda. Norintiesiems užkąsti, tenka palaukti ir eilėje.

Virtuvėje zuja spurgų kepėjos, ant stalo minkoma tešla, formuojami pyragėliai. Didelėje gruzdintuvėje verda spurgos, o krosnyse kepa pyragėliai su mėsa, kopūstais ir grybais. Paruošti produktai čia neužsiguli ir dar šilti pasiekia maisto laukiančius išalkusius kauniečius.

Išlikimo dilema neaplenkė

Lankytojų spurginėje šiandien netrūksta, tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš 15 metų kavinei grėsė uždarymas. 22 metus kavinėje dirbanti gamybos vadovė Aldona Šermukšnienė prisimena sunkias dienas, kai visas kolektyvas gyveno laikinumo nuotaikomis.

„Įvedus litą, manėme, kad kavinę teks uždaryti. Lankytojų labai sumažėjo, niekas nebepirko mūsų spurgų. Tačiau tuos laikus pergyvenome ir dabar klientų netrūksta, nors jų sumažėjo po paskutinių masinio kainų šuolio“, – pasakojo A.Šermukšnienė.

Tiesa, priežasčių nerimauti spurginės darbuotojai turi ir dabar. „Dar labiau baiminamės euro įvedimo, nuogąstaujame, kad bus panaši situacija kaip ir tais metais, kai apyvartoje pasirodė litai“, – sakė ji.

Senojo kolektyvo rankose

Pačiame Kauno centre esanti užeiga iki šiol nepateko į apsukrių verslininkų, daugelį Laisvės alėjos pastatų pavertusių batų ar drabužių parduotuvėmis, rankas.

Dėl šios priežasties per pastaruosius keliolika metų nebeliko tokių žinomų Kauno kavinių kaip „Tulpė“, „Pasaka“, „Astra“, „Jaunimo“. Pasak A.Šermukšnienės, spurginei išlikti padėjo tik kavinės darbuotojų sprendimas tęsti tradicijas. Šiandien kavinė priklauso šešioms spurginės darbuotojoms, kurios šią kavinę įsigijo dar prieš keliolika metų.

„Mūsų sėkmės receptas – paprasta taisyklė: nuo ko pradėjai, tuo ir baik. Kepėme spurgas bei pyragėlius ir nenorėjome jokių permainų. Tai vėliau pasiteisino. Nenuėjome lengviausiu keliu kaip kiti, į savo gaminius nededame jokių konservantų, ir tai žmonės vertina. Mūsų keptos spurgos tokios pat, kokios buvo kepamos prieš 30 metų“, - su pasididžiavimu pasakojo A.Šermukšnienė.

Lankosi ir emigrantai

Daugiausiai apie savo kasdienius klientus galėjo papasakoti pardavėjos. Jos teigė, kad kavinė yra populiari ne tik tarp nostalgiją praeičiai jaučiančių žmonių, bet ir tarp jaunimo bei turistų.

„Dirbame čia nuo 1979 metų vasario 16 dienos“, – greitakalbe išpyškino Bronė Rimonienė, nustebindama tokiu tikslumu.

„Pažįstame visus nuolatinius savo klientus. Per daugelį metų yra nutikę visokių istorijų. Užsuka ir turistai. Jiems mūsų spurgos skanios, ypač prancūzams ir italams, kurie mėgsta saldžias spurgas, o vokiečiai renkasi pyragėlius su mėsos įdaru. Jie teigia, kad tokio gero skonio spurgų yra seniai valgę. Tikriausiai todėl, kad nenaudojame jokių konservantų“, – pasakojo B.Rimonienė.

Moteris prisimena ir latvį, kuris kavinėje lankėsi dar sovietiniais laikais. Užsukęs į Kauną po 20 metų jis labai nustebo radęs tą pačią kavinę. Dar labiau – radęs tas pačias pardavėjas ir tokio pat skonio spurgas.

Ateina čia ir kauniečiai, išvykę gyventi į užsienį. Grįžę atostogų į Kauną jie užsuka ir į spurginę. Neretai – su savo antrosiomis pusėmis užsieniečiais.

„Jie sako, kad jaučiasi, kaip užsukę į seniai lankytus namus“, – didžiuojasi spurginės pardavėjos.

Pirkėjai nesugundė parduoti

Pardavėjos žodžiams antrino ir kavinėje sėdėję klientai.

„Verslininkai siūlė pirkti patalpas, kuriose mes dirbame, tačiau nesutikome. Mums spurginė – svarbiau.

Gal, kai nebeturėsime jėgų, ją parduosime, o pinigus atiduosime savo anūkams. Bet kol dar turime jėgų, mes čia dirbsime“, – teigė A.Šermukšnienė.