Nacionalinį stadioną statanti bendrovė "Veikmė" prašo savivaldybės skolintis 20 mln. litų, be kurių neįmanoma užbaigti betonavimo darbų. Antraip esą teks palikti 100 mln. litų vertės stadiono griaučius sugriūti.

Antros žiemos neatlaikys

Praėjusią savaitę Seimas vietoj žadėtų 19 mln. litų nacionalinio stadiono statyboms teskyrė 8,7 mln. litų. Statybų generalinio rangovo, bendrovės "Veikmė", vadovybė pašiurpo – sumos nepakaks net konservavimo darbams. "Veikmės" direktorius Eugenijus Zaremba šaukiasi Vilniaus savivaldybės pagalbos. Prašoma nedelsiant skolintis 20 mln. litų, antraip už 100 mln. litų pastatyti, tačiau iki galo nesubetonuoti stadiono griaučiai suirs.

Konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio turi būti statomos be ilgų pertraukų, kad naujai klojamas betonas kokybiškai sukibtų su senuoju. Esant ilgoms pertraukoms ir staigiai keičiantis lauko temperatūrai bei drėgmei, betonas traukiasi, įtrūksta, rūdija kyšanti armatūra. Bendrovė įspėjo valdžią, kad ši ilgiau nedelstų, antraip dar vienos žiemos nebaigti betonuoti griaučiai neatlaikys.

"Neuždengus šių konstrukcijų per 2009 m., jos bus paveiktos dviejų žiemos sezonų. Pabrėžiame, kad esant dabartinėms aplinkybėms rangovas negalės prisiimti atsakomybės už neužbaigtų ir neapsaugotų konstrukcijų patvarumą", – įspėjo E.Zaremba.

"Už tas lėšas, kiek numatyta, mes visos armatūros neužbetonuosime. Mano nuomone, reikėtų skolintis šiemet bent 20 mln. litų, norint išgelbėti stadioną, kad jis nesurūdytų, nesugriūtų. Nebetonuotos armatūros palikti negalima. Supraskite, čia tas pats, kaip prapjauti žmogui pilvą ir jo neužsiūti", – tikino "Veikmės" valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius.

Siūlo stadioną konservuoti

Generalinis rangovas prašo savivaldybės užtikrinti pakankamą finansavimą stadionui betonuoti arba pradėti konservavimo darbus. Mat pagal 2007 m. pasirašytą sutartį konservavimo darbus privalo organizuoti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, šiuo atveju savivaldybė.

Pagal sutartį konservavimo darbai atliekami, jeigu ilgiau nei trims mėnesiams stabdomos statybos. Konservavimo darbai turi apsaugoti sumontuotas statinio laikančiąsias konstrukcijas nuo klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų ir kitų veiksnių poveikio.

Kol kas stadiono statyba nėra oficialiai sustabdyta, tačiau darbai vykdomi ypač lėtai. Visa statybų aikštelėje pūpsanti statybinė technika nenaudojama nuo sausio. Statybvietėje vietoj 500 dirba 40 darbuotojų. Per beveik penkis mėnesius statybos darbų atlikta už 1 mln. litų. Per mėnesį vien už teritorijos apsaugą ir technikos draudimą bendrovė "Veikmė" patiria 100 tūkst. litų nuostolių.

Viltis – privatūs investuotojai

Stadiono generalinio rangovo atstovai tikisi šią savaitę su savivaldybe aptarti statybų finansavimo klausimą. Esą ilgiau delsti ir nepriimti jokio sprendimo negalima, tačiau Vilniaus valdžia kol kas neturi jokių pasiūlymų.

"Vieną dieną girdžiu patikinimus, kad Vyriausybėje sprendžiamas klausimas dėl stadiono tolesnės statybos, o prieš pusvalandį telefonu išgirdau, kad yra premjero pavedimas dėl objekto konservacijos. Aš to pavedimo nemačiau, tad neturiu kol kas ką šiuo klausimu pasakyti. Artimiausiu metu sutiksime su Sporto departamento atstovais, bandysime kalbėtis, bet kol kas aiškumo jokio nėra", – rankomis skėsčiojo vicemeras Romas Adomavičius.

Meras Vilius Navickas patikino, kad "Veikmės" siūlymas bet kokiais būdais sukrapštyti 20 mln. litų nerealus. Savivaldybė tokios sumos biudžete neturi. Tačiau kalbas apie stadiono griaučių konservavimą meras neigia.

"Tokia kalba Vyriausybėje iš viso nevyksta. Konservavimas – atskira procedūra. Vyriausybėje kalbama apie galimybes ieškoti privataus investuotojo, kuris eksploatuotų stadioną 20–30 metų. Dalį pinigų jis pats užsidirbtų, kitą dalį gautų kaip kompensaciją iš biudžeto", – sakė V.Navickas.

Perklausus, ar pavyks iki žiemos surasti daugiau lėšų nei 8,7 mln. litų betonavimo darbams užbaigti, meras pakartojo: "Nėra ir niekada nebus tų 20 mln. litų."