Prabangų viešbučių ir restoranų tinklą Vilniuje valdančius verslininkus erzina Dievo Gailestingumo šventovės kaimynystė – „Stiklių“ imperijos šeimininkai užsimojo nutildyti maldininkus.
Sostinės Dominikonų gatvėje nuo XV a. stovinčią Dievo Gailestingumo šventovę užklupo rūpesčiai. Kitoje gatvės pusėje prieš dvejus metus įsikūrusio apartamentų viešbučio „Stiklių dvaras“ administracija šventovę apskundė policijai.
Pareiškime viešbučio administracija išliejo nepasitenkinimą dėl per didelio triukšmo, esą sklindančio į gatvę, kai vidurdienį šventovėje aukojamos mišios. Per šventovės pastato sienose įrengtus garsiakalbius lauke besigirdinčios maldos neva trikdo viešbučio klientų ramybę. Svečiai dėl to reiškia pretenzijas ir netgi atsisako viešbučio paslaugų.
Šią savaitę tris dienas iš eilės šventovės prieigose lankiusiosi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnės triukšmo atvejų nenustatė. Jeigu čia kas ir kelia triukšmą, tai tik pravažiuojantys automobiliai.
„Ar viešbutis neturėtų priekaištų, jei šventovė mišias retransliuotų tokiu pat garsu kaip šią savaitę?“ – vakar po mišių į šventovę atvykusio vieno iš „Stiklių“ savininkų Aleksandro Ciupijaus teiravosi pareigūnė Jolita Lamauskienė.
„Jie tik pastarosiomis dienomis sumažino garsą. Šiaip garsiakalbiai į gatvę skleidžia labai didelį triukšmą. Jei nepavyks susitarti gražiuoju, susitiksime teisme“, – užtrenkdamas duris kaip įgeltas iš šventovės išlėkė verslininkas A.Ciupijus. Viešbučio interesams atstovauti jis paliko bendrovės teisininką.
Siekia įvesti savo tvarką?
„Stiklių dvaras“ policijai Dievo Gailestingumo šventovę skundžia jau trečią kartą. Nuolatinė įtampa prislėgė šventovės bendruomenę. Žmonės jaučiasi įskaudinti. Verslininkų pretenzijas jie atvirai vadina puolimu ir visame pasaulyje žinomos šventovės paniekinimu.
Garsas apie Vilniuje esančią šventovę sklinda vis plačiau. Kasmet ją aplanko kelios dešimtys tūkstančių piligrimų, norinčių savo akimis išvysti ir pasimelsti prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo originalo, nutapyto 1934 m. pagal sesės Marijos Faustinos regėjimus.
Paveikslo reprodukcijas turi dauguma pasaulio bažnyčių. Kalbama, kad Gailestingojo Jėzaus paveikslas išsiskiria ypatingomis galiomis. Pasimeldus prie jo esą įvyksta stebuklų: ligoniai pasveiksta, vaikų negalinčios susilaukti šeimos apdovanojamos kūdikiais.
„Stiklių“ savininkų elgesys stebina. Jį vertinu kaip agresyvumą, Lietuvos kultūros ir tradicinio katalikų tikėjimo netoleravimą. Ar verslininkai iš esmės tapatina save su mūsų valstybe? Ar įmanomas tapatinimasis neigiant jos kultūrą? Apie kokią problemą kalbame? Galbūt verslininkai trokšta tokiu būdu pamokyti jauną šventovės kunigą? Gal jie nori įvesti savo tvarką ir visus šokdinti?“ – svarstė Dievo Gailestingumo šventovės bendruomenės narys Henrikas Celencevičius.
Nujaučia piktavališkumą
Teisininko išsilavinimą turintis H.Celencevičius susiklosčiusią situaciją vadina sveiku protu nesuvokiama komedija. Vertindamas konfliktą teisiškai, jis ragina pasverti šventovės bendruomenės narių ir viešbučio „Stiklių dvaras“ savininkų interesus.
„Kas svarbiau – verslininko asmeninis pelno siekimas ar viešasis interesas? Kiek žmonių lankosi šventovėje ir kiek gali patekti į viešbutį? Šventovėje vyksta ne tik pamaldos. Joje žmonėms teikiami dvasiniai patarnavimai, vyksta krikštynos, kitos apeigos.
Iš verslo visada reikalaujama daugiau atsakingumo. „Stiklių“ savininkų veiksmuose įžvelgiu nerūpestingumą ir netgi piktavališkumą. Verslininkams dengtis klientų skundais, slepiant asmeninį nusistatymą prieš šventovę, ne tik neetiška, bet žema“, – apgailestavo H.Celencevičius.
Bendruomenės nariai prasitarė girdėję kalbų, kad vienas „Stiklių dvaro“ savininkų Romas Zakarevičius nepakęs šventovės šalia viešbučio. „Užtildysime garsiakalbius, jie reikalaus laikyti uždarytas duris. Kovojama ne su triukšmu, bet su bažnyčia“, – vakar kalbėjo šventovėje susirinkę bendruomenės nariai.
Atsisveikino be paaiškinimų
Pats R.Zakarevičius konflikto, kurstančio šventovės bendruomenės aistras, su dienraščiu aptarinėti nebuvo linkęs. „Kokios įtampos? Man nėra jokių įtampų“, – tikino verslininkas.
Pasiteiravus apie „Stiklių dvaro“ administracijos policijoje užregistruotą pareiškimą dėl šventovės triukšmingumo, jis tapo dar nekalbesnis. „Jūs geriau žinote negu aš. Tai ne mano reikalas. Ačiū. Ačiū. Viso gero“, – skubiai atsisveikindamas baigė pokalbį R.Zakarevičius.
Klausimo, kokių nuostolių dėl triukšmo patyrė viešbutis ir kiek klientų atsisakė paslaugų, „Vilniaus diena“ pateikti nespėjo.
„Nejaugi verslas prarado tiek daug? Net jei taip, viešbučio gyventojas tėra miesto svečias, jis išvažiuos. Kodėl dėl kažkieno įnorių turėtų būti keičiami nusistovėję šventovės įpročiai? Juk ji pastatyta seniau nei viešbutis. R.Zakarevičius žinojo, šalia kokių kaimynų kurdinasi.
Galvoje netelpa, kokiam užsieniečiui gali trukdyti 45 minučių mišios lietuvių kalba? Tai greičiau verslininko spekuliacijos nei realūs viešbučio svečių skundai“, – stebėjosi H.Celencevičius.
Garsiakalbiai įrengti prie daugelio ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies bažnyčių. Jos ypač praverčia per didžiąsias metų šventes, kai į maldos namus telpa ne visi tikintieji.
„Šventovėje lankosi nemažai jaunų šeimų. Vaikai ne visada ištveria pamaldas, todėl tenka išeiti į lauką. Garsiakalbiai leidžia ir toliau dalyvauti mišiose“, – džiaugėsi H.Celencevičius.
Klientai – aukso vertės
Pašlijusius viešbučio „Stiklių dvaras“ ir Dievo Gailestingumo šventovės santykius verslininkų organizacijos vertina nevienodai.
„Mokesčių našta labai slegia. Sumokėję nekilnojamojo turto ir visus kitus mokesčius, viešbučiai ne tik kad neturės pelno, bet greičiausiai patirs nuostolių. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas klientas tampa aukso vertės. „Stiklių“ imperijos savininkai man visada atrodė labai tolerantiški verslininkai. Matyt, esama rimtų priežasčių, kad jie ėmėsi veiksmų prieš šventovę“, – situaciją komentavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prabangiame viešbutyje Dominikonų gatvėje žmonės dažniausiai apsistoja ilgesniam laikui.
„Viena, kai atvyksti nakčiai ir apžiūrėjęs šventovėje kabantį paveikslą patenkintas išvyksti. Antra, kai apsistoji keliems mėnesiams ir kasdien girdi garsiakalbius – tada triukšmas ima erzinti“, – aiškino E.Šiškauskienė.
Neišmokta tolerancijos abėcėlė
Lietuvos turizmo asociacijos viceprezidentą, bendrovės „Lithuanian Tours“ generalinį direktorių Kęstutį Ambrozaitį „Stiklių dvaro“ ir tikinčiųjų nesutarimai nustebino.
„Kiek man teko bendrauti su užsienio turizmo verslininkais, nė karto negirdėjau, kad paslaugų įmonė skųstųsi šventovės ar bažnyčios kaimynyste. Greičiau būna atvirkščiai. Šįkart labai keista“, – nuostabos neslėpė K.Ambrozaitis.
Jis pabrėžė nemanąs, kad turistai, išgirdę besimeldžiančius žmones, pajustų nepasitenkinimą.
„Matyt, dar turės praeiti laiko, kol tapsime tikrais europiečiais, išmoksime daugiau tolerancijos ir demokratiškumo. Šiuo atveju nemanau, kad viešbutis elgiasi protingai“, – vertino K.Ambrozaitis.
Įsiplieskęs konfliktas ypač slegia Dievo Gailestingumo šventovės kunigą Vaidą Vaišvilą.
„Kol verslininkai restauravo buvusius Zavišų rūmus, kuriuose dabar ir veikia viešbutis, mes daugiau nei metus kentėme statybų dulkes ir triukšmą. Tylėjome, nesiskundėme, o dabar sulaukiame priekaištų dėl mišių keliamo triukšmo. Absurdas“, – guodėsi kunigas.
Grafų Zavišų rūmams restauruoti ir apartamentų viešbučiui juose įkurti ES skyrė paramą – 3,5 mln. litų. Šventovės bendruomenė apgailestauja, kad pasinaudoję europiniais pinigais „Stiklių dvaro“ šeimininkai elgiasi neeuropietiškai.
Bendrovės „Stikliai“ advokatas bendruomenę įspėjo, kad užsitęsęs ginčas gali persikelti į teismą.
Naujausi komentarai