Keturračius motociklus pastaraisiais metais itin pamėgę motorizuotų lenktynių gerbėjai priekaištų sulaukia dažniau nei, pavyzdžiui, liaupsių dėl meistriško vairavimo.

Žūsta miško paklotė

Pašalinius stebėtojus erzina keturračių keliamas triukšmas, piktina nuniokoti parkai ar ūkininkų pasėliai, įžūlus vairavimo stilius ir dėl to kylančios avarijos aplinkybės.

Šiltuoju metų laiku konfliktų visada padaugėja. Mat savo pasivažinėjimams, kaip įsitikinę gamtos mylėtojai, keturračių vairuotojai renkasi gražiausius kampelius. Gamtosaugininkai tvirtina, kad Vilniuje jie labiausiai mėgsta Žaliųjų ežerų tarpuežerį, kur daug retų visoje Europoje saugomų augalų, ir Riešės upelio slėnį prie Gulbino ežero.

"Čia jiems labai patinka – siauručiai takeliai, miškai, ežerai, upeliai, kalvos. Tiesiog rojus", – pasipiktinimo kalbėdama neslėpė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė.

Anot jos, keturračių motociklų savininkai po vieną nevažinėja – taip neįdomu, svarbiausia išsiaiškinti, kurio ratuotas "žirgelis" galingesnis, kuris vairuotojas šaunesnis. O tai, kad po galingais ratais žūsta miško paklotė, neabejojo V.Petiukonienė, jiems nė motais.

"Įdomiausia veikla – įveikti Riešės upelį. Užklimpsiu ar ne? Įsiropšiu į skardį ar nuriedėsiu? – ironizavo direkcijos vadovė. – Ta teritorija privati, ir siautėjimo neapsikentęs žemių savininkas užtvėrė upelio krantus. Tada prasidėjo puolimas: ką jūs veikiate, kur žiūrite, juk upelis užtvertas, žmonės eiti negali. Bet juk tai gynyba nuo keturračių – jau nebeįmanoma jų kitaip suvaldyti."

V.Petiukonienė pripažino, jog žiemą keturračių vairuotojai pramogavo aktyviau nei pavasarį. Ledu padengti Žalieji ežerai tapo jų hipodromu, o ežerų šlaitai – kliūtimis, kurias smagu įveikti. Bet šaltuoju metų laiku gamtosaugininkams dėl to galvą skaudėjo kiek mažiau – kai miško paklotė sukaustyta ledo, ratai ją suardo ne taip smarkiai, kaip įšalui išėjus.

Pažeidėjai neatpažįstami

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotojai su policija nuolat rengia reidus gaudydami keturratininkus. "Bet kas iš to? – ranka numojo V.Petiukonienė. – Jie – kaip vėjas laukuose. Mūsų darbuotojai buvo vieną už striukės nučiupę, bet šis išsisuko ir nurūko. Juos nufotografavome. Na ir ką? Juk keturračiai be numerių, vairuotojas – su tamsiu šalmu. Kaip jį atpažinsi?"

Gamtos saugotojai kol kas žino tik vieną veiksmingą kovos su gamtos niokotojais priemonę. Ją jau išbandė kai kurių parkų prižiūrėtojai. Ir nenusivylė.

"Visi sutaria: efektyviausia priemonė sustabdyti savavaliautojus – vadinamieji ežiai, lentos, į kurias prikalta vinių. Pusiau rimtai, pusiau juokais įspėjame policiją: tik jūs nepykite ant mūsų, jei kas nors skųsis, kad parko direkcija pradūrė padangas. Taip, veiksmai drastiški, bet ką daugiau daryti?" – pečiais gūžtelėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė.

Keturratininkai ginasi

Klubo "4x4 strategija", kurio nariai varžosi lenktyniaudami ne tik keturračiais, bet ir motociklais bei visureigiais, atstovas Donatas Misiūnas nenorėtų būti tapatinamas ar lyginamas su tokiais pažeidėjais.

"Žmones, važinėjančius keturračiais draustiniuose, rezervatuose ar nacionaliniuose parkuose, mes keikiame taip pat, kaip ir visi, – patikino 30-metis. – Iš tiesų neturėtų būti važinėjama bet kur, nesuderinus trasos su regiono aplinkos apsaugos departamentu ir miškų urėdija. Ypač jei organizuojamos varžybos ar kitokie renginiai. Mūsų klubas tai tikrai daro. O jeigu prireikia važiuoti mišku, dažniausiai naudojamės tais pačiais keliais, kaip ir specialiosios tarnybos – dujotiekininkai ar elektrikai, – kvartalinėmis linijomis."

D.Misiūnas visai rimtai siūlo įvertinti važinėjimo keturračiais ar visureigiais kvartalinėmis linijomis teikiamą naudą. Jo nuomone, mokesčių mokėtojai turėtų būti tik dėkingi dėl to, kad po tokių pramogų specialiosioms tarnyboms tenka rečiau atnaujinti proskynas – valyti greitai atželiančią žaliąją miško dangą. Tokią pat paslaugą šios rūšies sporto mėgėjai jaučiasi darantys aukštos įtampos tinklų prižiūrėtojams – po jais jie irgi mėgsta važinėtis.

Pripažindamas, kad bekelėje ar žvyrkeliuose keturračių vairuotojai išties beveik nepagaunami, lenktynių entuziastas siūlo daugiau galvoti ne apie pažeidėjų gaudynes, o apie jų savimonės ugdymą.

"Mūsų šalies keturratininkų mentalitetas jau ir taip skiriasi nuo daugumos aplinkinių valstybių lenktynininkų – kalbu apie tuos žmones, kurie dalyvauja varžybose. Mes visi, pavyzdžiui, naudojame apsaugas, kurios saugo medžių žievę, kai ant jų kabinama gervė įklimpusiam visureigiui ar keturračiui ištraukti. O štai rusai tokios įrangos nei turi, nei pripažįsta. Jie netausoja gamtos", – lygino D.Misiūnas.

Klubo "4x4 strategija" narys klausimu atsako į gamtos mylėtojų kaltinimą, kad keturračių transporto priemonių keliamas triukšmas negrįžtamai išbaido iš gyvenamųjų vietų paukščius ar gyvūnus: "O kaip tada vertinti traktorių ar miško kirtimo mašinų keliamą triukšmą?"

D.Misiūnas sutinka, kad vasarą miškuose lakstantys keturračiai kartais erzina uogautojus ar grybautojus. Bet kaip tik šiuo atveju, vyro nuomone, jų keliamas triukšmas tampa didžiausiu pranašumu, bent kai kalbama apie saugumą: miške vaikštantys žmonės iš tolo išgirsta artėjančio motoro gausmą.

"Taip, niekas neapsaugotas nuo to, kad jo kelyje pasitaikys koks užmigęs girtas žmogus, – pripažino lenktynininkas. – Bet juk žmonės ir ant geležinkelio bėgių užmiega?.."

Visuomenė protestuoja

Interneto svetainėje www.peticijos.lt prieš mėnesį atsirado keturračių motociklų problemai skirtas pareiškimas. Tiesa, kol kas jį pasirašė tik apie pusšimtį žmonių. Peticijos autoriai siūlo griežtinti šios transporto priemonės vairuotojų atsakomybę "ne keliuose, kur negalioja Kelių eismo taisyklės". Peticijos iniciatorių nuomone, reikia sukurti teisinę bazę, apsaugančią privačią ir valstybinę nuosavybę nuo keturračių vairuotojų.

Siekiama uždrausti važinėti keturračiais išartuose laukuose, pievose ir miške (išskyrus miško savininkus ar valdytojus, prižiūrinčius šią nuosavybę). Taip pat norima uždrausti keturračiais važinėti miško ir lauko keliukais, išskyrus specialiai tam įrengtas trasas, suderintas su žemės (miško) savininku (privačiu asmeniu, savivaldybe, urėdija). Už tokios tvarkos nesilaikymą siūloma skirti administracines baudas.