Kauno marių regioninio parko direkcija Žemės dienos proga surengė šventę. Joje plunksnas kedeno keli šimtai vaikų iš Kauno ir Kaišiadorių mokyklų.

Vakar rytą Pažaislio pamiškė skambėjo nuo vaikų klegesio – kelios dešimtys mažųjų prie virvių rišo savo piešinius, likusieji pritūpę ant žemės taisė margaspalves kaukes ir smalsiai apžiūrinėjo Pažaislio vienuolyno ansamblį. "Šiandien aš esu papūga. Norėjau būti povu, bet mama sakė, kad reikės labai daug plunksnų kostiumui", – pasakojo "Paukščių šventės" dalyvė Viltė. Antrokė prasitarė nelabai skirianti paukščių rūšis, tačiau vylėsi, kad padedama mokytojos netrukus galės atskirti griežlę nuo kėkšto. "O gal ir šventėje kažką sužinosiu", – sušnabždėjo mergaitė.

Tądien susirinkusiems pradinukams, jų mokytojams ir tėvams, kurie nesidrovėjo dėtis naminių paukščių kaukių, šventės organizatoriai buvo pasirengę ne tik papasakoti apie paukščių rūšis ir jų žiedavimo ypatumus. Visi norintieji galėjo pamatyti inkilus, juos pačiupinėti ir sužinoti klaidas, kurias dažniausiai daro meistraujantieji paukščių namelius.

"Vaikai, ar žinote, kaip pažadinti žemę ir pakviesti paukštelius?" – žvelgdamos į būrį persirengėlių atsakymą išpešti bandė Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojos. Vienbalsiai nusprendę, kad žemę prikels sparnuočių giesmės, vaikai kelioms minutėms užmiršo žmonių kalbą: viename Pažaislio miško kampe girdėjosi gegutės kukavimas, kitame – gandro klegėjimas, susipynęs su gaidžio giesme.

Prikėlę žemę ir į Kauną sugrąžinę visus žiemojusius paukščius, susirinkusieji skubėjo vertinti vieni kitų piešinių. "Visi stokite prie darbelių, kurie labiausiai patinka. Tik nesugalvokite stoti prie savo", – įsismarkavusius vaikus perspėjo varnomis persirengusios šventės vedėjos. Netrukus prie piešinių nusidriekė eilės, o iš vaikų lūpų sklido aiškinimai, kodėl jo piešinys geresnis nei draugo.

Išrinkę fantastiškiausią piešinį, ištvermingiausi persirengėliai pasileido ornitologų įrengtu improvizuotu paukščiu taku. Vienoje stotelių šventės dalyviai kelis medžius papuošė inkilais. "O kaip paukštelis žinos, kad čia jo namas?" – žiūrėdami, kaip Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai kabina inkilus, klausinėjo smalsūs pradinukai.

Grįžusių jaunųjų gamtininkų laukė Vidaus tarnybos pirmojo pulko kariškiai ir garuojanti košė. "O dabar mes su bendraklasiais važiuosime į strutyną", – nuo veido plėšdama papūgos kaukę, atsisveikino Viltė.